Po Vyriausybės posėdžio, kuriame svarstytas socialinio modelio projektas, premjeras Algirdas Butkevičius, atsakydamas į žurnalistų klausimus, mestelėjo gana skambų ir aštrų akmenį į profesinių sąjungų daržą.
Premjeras teigė esą „bandoma suklaidinti dalį ministrų“, pateikiant netiesą apie keturių mėnesių išeitinių išmokų mokėjimą kitose šalyse, kurių jis neįvardino. Mat ten darbdavys moka tik vieną mėnesį, o kitus tris – Nedarbo draudimo fondas. O profesinės sąjungos neva skelbia, kad išeitinės išmokos mokamos keturis mėnesius.
Tačiau dabar jau premjeras kalba netiesą. Bet, matyt, ne iš blogos valios, gal tik patarėjai bus neteisingai jį informavę.
„Išeitinių išmokų mokėjimą Estijoje reglamentuoja du įstatymai: Darbo sutarties ir Draudimo nuo nedarbo. O Latvijoje – Darbo kodeksas. Jų dydis priklauso nuo darbo stažo. Pas mus gi norima atsisakyti to!”,- teigia A. Černiauskas ir priduria, kad latvių ir estų bedarbio pašalpos dydis taip pat priklauso nuo išdirbtų metų.
Pagal Latvijos darbo kodekso 112 str., jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenumato didesnių išmokų, darbdavys privalo išmokėti tokias išeitines išmokas:
- jei darbuotojas dirbo ne mažiau kai penkerius metus, vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio;
- nuo penkerių iki dešimties metų – dviejų VDU dydžio;
- nuo dešimties iki dvidešimties – trijų VDU dydžio;
- daugiau kaip dvidešimt metų – keturių VDU dydžio.
Estijos Darbo sutarties įstatyme numatyta (100 str.) darbdavys sumoka vieno mėnesio VDU dydžio išeitinę išmoką. Vėliau, priklausomai nuo darbo stažo, draudimo nuo nedarbo kasa (pagal Draudimo nuo nedarbo įstatymą, 14² str.) papildomai moka: jei dirbo nuo penkerių iki dešimties metų – 1 VDU, daugiau kaip dešimt metų – du VDU. Jei iki 2009 metų, kai įsigaliojo šis įstatymas, stažas buvo didesnis nei 20 metų, mokama dar ir trečia išeitinė išmoka.
„Estijos draudimo nuo nedarbo kasa yra mūsų Garantinio fondo, kurį profesinės sąjungos ir siūlo, analogas. Kaip matyti iš kaimynų, ši sistema puikiai veikia. Ta pati kasa išeitines išmoka ir atleistiems, ir bankrutavusių įmonių darbuotojams. Tad gal nebeišradinėkime dviračio?” – siūlo A. Černiauskas.
Visa tai – apie išeitines išmokas atleidžiant darbuotoją. Dar yra ir bedarbio pašalpa, kuri tiek Estijoje, tiek Latvijoje yra didesnė ir mokama ilgesnį laiką. Ji taip pat susieta su darbo stažu. Jei dirbo iki penkerių metų, jis gauna 180 dienų bedarbio pašalpą; iki dešimties metų – 270 d., jei darbo stažas didesnis kaip 10 metų – 360 d. Norint gauti bedarbio pašalpą reikia per 36 mėn. išdirbti 12 mėnesių, pas mus dabar siūlomos blogesnės sąlygos – per 24 mėn. dvylika mėnesių.
Teisybės dėlei, Estijoje yra nustatyta minimalus ir maksimalus bedarbio pašalpos dydis.
Tad ar tikrai profesinės sąjungos klaidina ministrus?
(Premjero pokalbio su žurnalistais įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=00RsWcthmU8)
LPSK pirmininkas A. Černiauskas
———–
