Antradienį Seime bus priimamas įstatymo pakeitimas dėl valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo grąžinimo į iki krizės buvusį lygį. Dėl tokio pasiūlymo, kuris neva grindžiamas „nepermaldaujamu“ Konstitucinio teismo sprendimu, nuoskaudą pajuto daugelis ir taip nelengvai gyvenančių, o krizės metu labiausiai nukentėjusių gyventojų: senjorai, kultūros darbuotojai, pedagogai ir kiti. Todėl paskelbus apie būsimą algų atstatymą tik politikams ir valstybės pareigūnams, į piketus bei mitingus vis dažniau renkasi žmonės, norintys atkreipti dėmesį į socialiai nejautrią politiką.
LAMPSS atstovų nuomone, šiuo metu aukštosiose mokyklose blogėja ne tik ekonominė, bet ir socialinė darbuotojų padėtis, didinami krūviai, stambėja studentų grupės, dėstytojams ir mokslininkams didinami kvalifikaciniai reikalavimai. Dėl to dėstytojams tenka dirbti savaitgaliais ir atostogų metu. Pasak LAMPSS, dar blogesnė mokslo ir studijas aptarnaujančio, techninio – ūkinio personalo padėtis, nes jų darbo užmokestis net nebuvo įtrauktas į 2009-2011 metų darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programą. Daugelis jų, anot LAMPSS, dirba už minimalų darbo užmokestį.
„Šiuo metu mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimas mažesnis nei atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimas viešojo administravimo institucijose, versle, taip pat užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose“, – teigia LAMPSS atstovai.
Pasak Susivienijimo narių, 2013 metų rugsėjo mėnesio kreipimasis į Vyriausybę dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimo nedavė jokių rezultatų. LAMPSS narius papiktino Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas, kuriame teigiama, kad aukštosios mokyklos gali pačios nusistatyti darbo užmokestį darbuotojams, nes tapo viešosiomis įstaigomis. „Atėjus krizei, aukštosioms mokykloms finansavimas buvo mažintas du kartus. Kai kuriuose universitetuose ir kolegijose studentų krepšelis yra mažesnis du kartus nei profesinėse mokyklose. Tai kritinė situacija. Neturime socialinių garantijų, terminuotos darbo sutartys, atidirbi penkerius metus ir tave atleidžia, nors esi pradirbęs 40 metų, bet išeini be jokių socialinių garantijų – įstatymas nenumato. Seimo nariai taip pat dirba pagal terminuotas sutartis, bet jiems yra išeitinės išmokos. Kai kurios įstaigos turi kolektyvines sutartis, ir jose yra numatytos išmokos, bet lėšų joms – nėra“, – problemas vardijo LAMPSS pirmininko pavaduotoja Vitalija Skėruvienė.
Pasak V.Skėruvienės, po pirmadienio piketo bus laukiama kokios nors valdžios atstovų reakcijos, o jeigu jos nebus sulaukta – piketas bus surengtas ir prie Vyriausybės po savaitės.
Rūta GRIGOLYTĖ