Dalyviai – organizatorių ir rėmėjų vadovai:
Juozas Neverauskas, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas
Goda Neverauskaitė, asociacijos „LPSK Jaunimas“ pirmininkė
Sigutė Dautartaitė, Darnios plėtros instituto direktorė
akcijos ambasadorius Ignas Krupavičius, LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas
Pablo Sánchez Centellas, Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos atstovas
Teisė į geriamąjį vandenį deklaruota Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos, o 2010 m. liepos 28 d., patvirtinta rezoliucija Nr. 64/292 „Žmogaus teisė į vandenį ir sanitariją“. Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių vandens tiekimas gyventojams kol kas yra savivaldybių nuosavybė ir prerogatyva, tačiau labai greitai situacija gali keistis – Briuselyje jau rengiami teisės aktai, atversiantys geriamojo vandens tiekimo privatizavimo kelius, nors jis visuomet buvo ir turėtų išlikti visuomenės gėrybe, o netapti preke.
Europos Komisijos atstovai tikina, esą privatizavus vandens rinką, šis taptų labiau prieinamas Europos piliečiams, o jo kokybė bus ženkliai geresnė.
Tačiau specialistų teigimu, pažadai, deklaruojami siekiant privatizuoti vandens tiekimą, neatitinka realybės: privačių kompanijų motyvas – greitas pelnas, tad žadėtų planų, gerinti vandens kokybę ir prieinamumą, dažniausiai atsisakoma, nes tai reikalauja didelių investicijų, kurios sugrįžta negreitai.
Atvirkščiai, kai kurių miestų (Londono, Bordo) praktika rodo, kad geriamojo vandens, kaip ir bet kurios visuomenės gėrybės, privatizavimo padariniai – liūdinantys: vandens kokybė net pablogėja – tuomet privatūs vandens tiekėjai ima naudoti chemikalus, pavyzdžiui, chlorą, kad vanduo atitiktų bent minimalius higienos reikalavimus.
Vis dėlto, net ir pablogėjus vandens kokybei bei prieinamumui, vandens tiekimo paslaugos brangsta, nes privačios įmonės siekia didinti įmonės pelną.
Štai Portugalijos mieste Pacos de Ferreira, geriamojo vandens tiekimas prieš piliečių valią buvo perleistas privatiems investuotojams ir gyventojai jau pajautė drastiškas šio žingsnio pasekmes: per keletą metų vanduo šiame mieste pabrango net 400 procentų, ir tai – dar ne pabaiga: kasmet vanduo brangsta po 6 procentus.
Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacija EPSU (European federation of public service unions (www.epsu.org )) 2012 m. paskelbė Europos piliečių iniciatyvą (www.right2water.eu) ir kviečia pasirašyti peticiją: „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė! Vanduo – visuotinė nuosavybė, o ne prekė!“
Mes, Europos piliečiai, bendromis jėgomis galime užkirsti kelią privačių kompanijų siekiams, vandenį paversti brangia preke, dalyvaudami Europos piliečių iniciatyvoje „VANDUO yra žmogaus teisė“ ir pasirašydami peticiją prieš geriamojo vandens privatizavimą.
Norėdami, kad mūsų balsas pasiektų Europos Komisijos pareigūnus, iki 2013 m. rugsėjo 1 d., privalome surinkti 1 milijoną Europos piliečių parašų. Šiuo metu jau yra surinkta per 1,3 milijono parašų, dėl Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Slovėnijos, Slovakijos piliečių aktyvumo (nustatyta Lietuvos piliečių kvota – 9000 parašų, šiuo metu pasirašė – 2000 žmonių. Taigi, lietuviams reikia daugiau aktyvumo).
Akcija bus pavykusi ir patvirtinta, jei parašų kvotą pavyks įvykdyti bent 7-iose šalyse. Mūsų tikslas – surinkti 2 mln. parašų daugumoje Europos valstybių, jei pasiseks, visose 27 šalyse, kad Europos Komisijos klerkams būtų duotas suprantamas piliečių atkirtis – „NE vandens privatizavimui!“.
Kreipiamės į Europos Komisiją siūlydami parengti įstatymą, įgyvendinantį Jungtinių Tautų pripažintą žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas, taip aprūpinimas vandeniu bei sanitarinių paslaugų tiekimas būtų laikomi būtiniausiomis visuotinėmis viešosiomis paslaugomis.
ES įstatymu privalu įpareigoti vyriausybes užtikrinti pakankamą visų gyventojų aprūpinimą švariu geriamuoju vandeniu bei sanitarinių paslaugų tiekimu.
Reikalaujame, kad:
1. ES institucijos bei šalys būtų įpareigotos užtikrinti visų gyventojų teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas.
2. Vandens tiekimui ir vandens išteklių naudojimui negaliotų vidaus rinkos taisyklės, o vandens tiekimo paslaugos nebūtų liberalizuojamos.
3. ES rodytų daugiau iniciatyvos siekdama, jog vanduo ir sanitarinės paslaugos būtų prieinamos visiems.
„VANDUO yra žmogaus teisė“ peticiją pasirašyti galima 2 būdais:
1. Tiesiogine interneto prieiga:
https://signature.right2water.eu/oct-web-public/signup.do?lang=lt
2. Pasirašant popierinę peticijos formą. Ją galima parsisiųsti:
http://www.right2water.eu/sites/water/files/ECI-Support-Statements-Form-9-LT-LT%5B1%5D.pdf
Atnešti jau pasirašytas popierines peticijų formas ir dėl išsamesnės informacijos apie akciją bei popierinių akcijos parašų rinkimo formų kreiptis galima atvykstant į Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos būstinę Vilniuje, adresu: J. Basanavičiaus g. 29A-23, tel. +370 5 2305904, mob. tel. +370 687 20087.
Daugiau informacijos apie akciją vaizdo medžiagoje lietuvių kalba:
http://www.youtube.com/watch?v=KGodMah_oUo
http://europarltv.europa.eu/lt/player.aspx?pid=fb195fef-5443-44d2-8f04-a163012bfb60
Parašų rinkimo Lietuvoje koordinatorė (EPSU narė) – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (www.pramprof.lt; https://www.facebook.com/VanduoYraZmogausTeise).
Akcijos ambasadorius – Ignas Krupavičius, LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas.
Akcijos rėmėjai:
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (www.lpsk.lt )
Lietuvos profesinių sąjungų jaunimas (www.lpj.lt )
Darnios plėtros institutas (www.darna.lt)
Interneto svetainės:
http://pramprof.lt/
http://www.right2water.eu/
Vanduo yra ne tik formulė H2O, vanduo yra GYVENIMAS
BNS konferencijų salės adresas – Jogailos g. 9/1, Vilnius (4 aukštas)
Lietuvos pramonės profesinių
sąjungų federacijos informacija