Pigiausiai keleivius veža pasieniečiai ir kiti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai

Dieveniškių (Šalčininkų rajonas) pasienio užkardos pareigūnai, vykdami į darbą ir atgal, per dieną turi nuvažiuoti 180 kilometrų (90 km į vieną pusę). Šitą kelią kiekvienam darbuotojui per mėnesį tenka įveikti 13-14 kartų. Tai reiškia, kad pasienietis per mėnesį nuvažiuoja 2340 kilometrų. Už šį atstumą jis gauna 135 litų kelionės išlaidų kompensaciją –  po 5 centus už kilometrą.


 


“Vieni pareigūnai stengiasi važiuoti organizuotai, kad faktinės kelionės išlaidos bent kiek sumažėtų, o kiti tiesiog keičia tarnybos vietą, nes kelionės išlaidų kompensacija yra neadekvati jos faktinėms sąnaudoms”, –  pasakojo Respublikinės pasieniečių profesinės sąjungos pirmininkas Vincentas Šimukėnas. 


 


Medininkų poste (Vilniaus rajonas) dirbantys pareigūnai, vykdami į darbą ir atgal, įveikia vidutiniškai 80 kilometrų atstumą, valstybė jiems moka tokią pat 135 litų kompensaciją, kas sudaro 16 centų išmoką už nuvažiuotą kilometrą. Mickūnuose įsikūrusios Vilniaus rinktinės darbuotojai, 22 kartus per mėnesį vykdami į darbą ir atgal, įveikia 1100 kilometrų atstumą (vidutiniškai kasdien po 50 kilometrų). Reali kelionės išlaidų kompensacija jiems siekia 12 centų už kilometrą.


 


Važiavimo išlaidų kompensacijos maksimalus dydis – 0,3 proc. LR Seimo nustatyto atitinkamų metų valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos bazinio dydžio. 2008 metais šis dydis buvo 490 Lt., atitinkamai važiavimo išlaidų maksimali kompensacija sudarė 147 litus. Nuo 2009 metų bazinės algos dydis sumažintas iki 450 Lt., iki 135 Lt sumažėjo ir maksimali galima važiavimo išlaidų kompensacija.


 


Litras populiariausio A-95 markės benzino 2008 metais kainavo apie 3,5 Lt, o šiuo metu automobilių kuro kaina siekia iki 5 Lt už litrą degalų. Automobilių kurui pabrangus daugiau kaip 40 procentų, jau penkeris metus kelionės išlaidų kompensacijos dydis nesikeičia. Kitos asmeninio transporto ekploatacijos išlaidos iš viso nekompensuojamos.


 


Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užkardos ir kontrolės punktai veikia pasienyje, toli nuo miestų ir didžiųjų gyvenviečių. Pareigūnai į tarnybos vietą ir iš jos vyksta visuomeniniu, jeigu toks yra, arba dažniausiai asmeniniu transportu. Tokiu būdu tarnybos vietą pasiekia per du tūkstančius pasieniečių. Tarnybiniu transportu į tarnybos vietą jie nevežami, nes tarnyba neturi pakankamai lėšų net patruliavimui skirtų automobilių kurui – pasieniečiai dažniausiai patruliuoja pėsčiomis.


 


“Tokia pat ydinga ir neadekvačia tvarka išlaidos kompensuojamos policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų bei kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams”, – sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.


 


Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją reikalaudama, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams būtų nustatytos tinkamos ir realios važiavimo išlaidų kompensacijos.


 


“Finansų ministro įsakymu nuo 2013 m. sausio muitinės postų pareigūnų važiavimo išlaidų kompensacijos dydis nuo 0,3 bazines algos dydžio padidintas iki 0,8 proc. Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Finansų ministerija yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, tad čia dirbantiems pareigūnams turi būti taikomi analogiški važiavimo išlaidų kompensavimo dydžiai, o ne skirtis 4 kartus”, – sakė Loreta Soščekienė.


 


Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė yra parengusi Statutinių valstybės tarnautojų socialinių gairių ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gaires, kuriose numatyta, jog visiems statutiniams valstybės tarnautojams, nepaisant to, kokioje statutinėje institucijoje ar įstaigoje jie tarnauja, užtikrinamos tokios pat bendrosios socialinės garantijos ir taikoma vieninga darbo apmokėjimo sistema.


 


                                                           


 


 


Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos


Informacija


www.vrsps.lt