Dėl biudžeto asignavimų trūkumo sumažintos įvairios socialinės išmokos. Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų skaičius, emigracija išlieka didelė, vis dar aukštas nedarbas.

Tačiau esant tokiai sudėtingai padėčiai, valstybė neturi aiškios strategijos užimtumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimo klausimais. Žinome, kad blogai, bet nežinome ką daryti.

Nuo ko gi pradėti keisti esamą valstybės situaciją? Pirmiausia laikas suprasti, kad dauguma lietuvių patys nesugeba sukurti savo verslo, todėl valstybė turi skatinti konkurencingo verslo plėtrą, kad tokiems žmonėms būtų įsteigtos samdomų darbuotojų darbo vietos.

Valdžios prioritetas Lietuvoje turėtų būti toks pats, kaip ir visoje Europos Sąjungoje: ekonomikos augimas bei užimtumo didinimas. Kartu su Vyriausybės ekonomikos specialistais jau pradėjome aptarinėti galimybes, kaip galima būtų paskatinti verslą kurti naujas darbo vietas ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, efektyviau panaudojant savivaldybių bei Nekilnojamojo turto fondo nenaudojamą nekilnojamąjį turtą.

Juk važiuojant per Lietuvą visi matome kiek daug yra nenaudojamų pastatų, nyksta ne tik kaimai, bet ir miesteliai, nes juose nėra ką veikti, nėra darbo. Panaudojant kitų šalių patirtį turime skatinti verslą visoje Lietuvoje kurti naujas darbo vietas pramonės, žemės ūkio perdirbimo ir kitose srityse.

Manau, savivaldybės kartu su Verslo informacijos centrais galėtų nesunkiai parengti minimalius investicinius projektus apie jų dispozicijoje esančius nenaudojamus pastatus, numatant jų paskirtį. Šie projektai turėtų būti aktyviai pristatomi vietos verslininkams verslo forumuose, spaudoje, interneto portaluose, raginant Lietuvos verslą lengvatinėmis sąlygomis įsigyti minėtus objektus, įsipareigojant pagal sutartis per tam tikrą laiką sukurti naujas darbo vietas.

Minėta darbą turėtų koordinuoti Ūkio ministerija kartu su įsteigta viešąja įstaiga „Versli Lietuva“, kuri turėtų konsultuoti savivaldybes, padėti rengti verslo forumus, išleisti Investicinius biuletenius ir pan.

Valstybė galėtų investuojantiems verslininkams kuriam laikui suteikti tam  tikras mokestines lengvatas, kad paskatintų juos kurti naujas darbo vietas. Suprantama, kad suradus investuotoją ir pradėjus įgyvendinti verslo projektus, Darbo biržos padaliniai turėtų pradėti rengti personalą pagal minėtų įmonių poreikį.

Idealu būtų, kad ir dalį naujo 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos paramos laikotarpio finansų galima būtų skirti investicinėms projektams, kuriantiems naujas darbo vietas įvairiose Lietuvos vietovėse. Kaip buvusi Druskininkų vicemerė esu įsitikinusi, kad privalome veikti aktyviau. Druskininkuose 2000-tais metais situacija taip pat buvo beviltiška, bet mums pavyko ją pakeisti veikiant panašiais būdais, kuriuos išvardinau.Visuomet pirmenybę teikčiau Lietuvos verslui. Bet, jei jo pajėgumai nepakankami, privalome gerinti šalies investicinę aplinką ir ieškoti būdų pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojus. Kol kas tiesioginės užsienio investicijos mūsų valstybėje mažos.

Mes visada buvome darbščių žmonių tauta. Lietuva sėkmingai gali konkuruoti Europoje, turėdama kol kas pigią darbo jėgą, patogią geografinę padėtį.

Bet turime pripažinti, kad valstybės parama, padedant savivaldybėms surasti investuotojus užsienyje, yra nepakankama. Be valstybės pagalbos savivaldybės pačios nepajėgios tinkamai pristatyti verslo investicinius projektus užsienio rinkoje ir surasti tinkamą investuotoją.

Kaimyninėje Lenkijoje tokia „INWEST“ sistema seniai sukurta, sėkmingai veikia ir padeda net mažoms savivaldybėms surasti investuotojų ne tik Europoje, bet ir Azijoje, visame pasaulyje. Tad prie Ūkio ministerijos veikianti dar viena viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ turėtų dirbti greičiau ir efektyviau, kad užsienio investuotojai atrastų Lietuvą.

Esu įsitikinusi, kad išsprendus šiuos klausimus mūsų valstybėje pagerėtų ekonomikos rodikliai, išaugtų dirbančiųjų skaičius, būtų surenkama daugiau mokesčių, atgytų kaimas ir miesteliai. Tuomet atsirastų reali galimybė didinti darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines garantijas. Šie klausimai tampriai tarpusavyje susiję, bet viskas prasideda nuo ekonomikos skatinimo ir užimtumo gerinimo strategijos parengimo ir jos įgyvendinimo. 

Ūkio, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijos kuo greičiau turi ją parengti, pristatyti asocijuotoms verslo struktūroms, patvirtinti Vyriausybėje ir imtis įgyvendinti.

 

 

Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė

 

 

Šaltinis:

http://www.lsdp.lt/lt/naujienos/3645-k-miskiniene-kaip-kursime-tas-issvajotas-darbo-vietas-.html