Pirmiausiai studijas šiuo klausimu pristatė trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) atstovai. Ataskaitą apie Lietuvą parengė Darbo ir socialinių tyrimų instituto darbuotojai prof. dr. B. Gruževskis ir doc.dr. Inga Blažienė.
Darbuotojų grupės prezidentas Georges Dassis teigė, jog darbo užmokesčio ir visų garantijų mažinimas negali trukti amžinai. Europa turėtų grįžti prie savo vertybių, darbuotojai turi būti apsaugoti, bankai turėtų užbaigti savo spekuliacijas ir reikia grįžti prie kitokio Europos valdymo.

Po to situaciją savo šalyje pristatė Belgijos atstovai. Belgai irgi pajuto, ką reiškia krizė – buvo padidinti akcizai tabakui, alkoholiui, padidėjo socialinės įmokos. Belgijos situacija unikali tuo, kad jie bene vieninteliai Europoje indeksuoja darbo užmokestį ir pensijas pagal vartojimo prekių krepšelį (kurį sudaro 212 kasdienio vartojimo produktų). Dabartinės krizės situacijoje Vyriausybė bando keisti šio krepšelio sudėtį, įtraukdama į jį pigesnius produktus. Tačiau išlaikoma nuomonė, jog mažiausi atlyginimai negali būti mažesni negu pragyvenimo lygis.

Vokietijoje krizės metu taip pat imtąsi neįprastų priemonių – nuo šakinių sutarčių bandoma pereiti prie vietinių susitarimų, ilgėja darbo valandos, atsiranda “geltonosios” profesinės sąjungos.

Pasisakiusi LMP pirmininkė G. Gruzdienė pažymėjo, kad rytų Europoje jau seniai vyksta tokie reiškiniai, kurie dabar pradėjo vykti senosiose narėse (Vokietijos, Belgijos pavyzdžiai). Todėl dabar senosios narės galės mokytis iš naujųjų kaip dirbti tokiomis sąlygomis.  Be to, priminta, kad kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio neįmanomos be teisės į kolektyvinį ginčą ir streikus. Deja, Lietuvoje paskutiniu metu matome, jog tokios darbuotojų teisės pažeidžiamos. Pirmininkė informavo apie skundus TDO ir Strasbūro žmogaus teisių teismui dėl teisės streikuoti suvaržymo Lietuvoje (asociacijų laisvės pažeidimų).

Posėdyje pasisakęs Tarptautinės darbo organizacijos darbuotojų grupės pirmininkas Luc Cortebeeck teigė, kad be socialinio teisingumo taika pasaulyje neįmanoma. Buvo aptartas šios darbuotojų grupės vaidmuo kovoje dėl tarptautinių darbo konvencijų laikymosi, direktyva dėl darbuotojų, dirbančių namuose, numatoma diskusija apie šešėlinę ekonomiką 2014 m.  Svarbu, jog pagaliau pripažįstama, kad ekonomikos augimas neįmanomas be darbo vietų kūrimo ir investicijų į gamybą.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) patarėjas Ronald Janseen pristatė pranešimą apie atlyginimų politiką. Turint bendrą europinę valiutą, svarbiu tampa ir bendras darbo užmokesčio reguliavimas. Vienu iš instrumentų tokiam reguliavimui turėtų būti socialinis dialogas. Jau dabar aiškios galinčios iškilti problemos – kas būtų tokio susitarimo šalimis, kokios turėtų būti teisingos šio bendro reguliavimo taisyklės, kas priims sprendimus (didint, nedidint, kiek). Darbo užmokesčio politika tuo pačiu turi užtikrinti šalies konkurencingumą bei žmogaus orumą darbe. Europiniame lygyje yra susitarta sudaryti darbo užmokesčio monitoringo grupę. Šios grupės sudarymui pritarė ir Europos komisaras užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties klausimais Laszlo Andor (Vengrija). Monitoringo grupė diskusijas pradės sausio mėnesį. Lietuvos atstovai iškėlė klausimą, kaip šioje grupėje galės dalyvauti valstybės, nesančios eurozonos šalimis.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos

informacija