Programų pritaikymas šalyse vyko sudėtingai, kai kuriose šalyse ypatingai siekta atitikti kriterijus, koncentruojantis į finansų mažinimus, o tai paveikė pažeidžiamiausius sluoksnius, sumažino socialinę apsaugą ir susilpnino darbo santykius. Tai sistematinė praktika, siekiant suardyti socialinį modelį, kuris Europą pavertė pažangios demokratijos ir sumažintos socialinės nelygybės vieta. Dabar, Europos pietuose įsigalėjus socialinei krizei, nelygybė stiprėja visoje teritorijoje. Ekonominės programos sukuria nepriimtinas laisvos rinkos zonas Europoje, konkuruojančias su tomis teritorijomis, kurios vis dar laikosi geriau ir joms kenkia. Tai kas jau padaryta dėl Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos darbuotojų, anksčiau ar vėliau grįš bumerangu ir paveiks darbuotojus šiaurėje.

 

Ypatingai sunki jaunų žmonių padėtis. Nedarbo lygis yra beveik arba jau siekia 50% keliose pietų šalyse, kai tuo metu darbo sąlygos blogėja visoje Europoje.

 

Griežtas taupymas veda ne tik link socialinio išsigelbėjimo. Griežtas taupymas taip pat įspūdingai žlunga: jis neišsprendžia perdėtų skolų naštos, negrąžina pasitikėjimo rinka. Vietoje to, griežtas taupymas silpnina viešuosius finansus. Net jei Graikijos ir Ispanijos deficitas būtų nulinis, skolos santykis vis tiek sprogtų dėl BVP žlugimo ir ekonominės veiklos apsunkintos didelėmis palūkanų normomis, nustatytomis siekiant atitikti finansų rinkos lūkesčius.

Kam tai naudinga?

„Kazino kapitalizmas“ – problemų pamatas, su kuriomis susiduriame šiandien. Ši sistema žlugo. Bet kapitalas nejaučia iššūkių, o jo veikimas vis dar apsaugotas. Bankai manipuliuoja palūkanų normomis jaukiuose biuruose, o vyriausybės vis dar verčia žmones apmokėti jų nesėkmes.

Europos Sąjungos institucijos, Taryba, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas privalo orientuotis į mokesčių teisingumą, užbaigti mokesčių konkurenciją ir mokesčių vengimą bei galiausiai – vykdyti finansinių sandorių mokestį. Vietoje to, raginama vykdyti struktūrines reformas, mažinti minimalų darbo užmokestį, sumažinti pensijas, sumažinti bedarbio pašalpas. Tai neteisinga ir neveiksminga. Mums reikia investicijų ir tinkamo darbo užmokesčio, skatinančių stabilų augimą.

 

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC)  panaudos savo galią ir įtaką, keisdama šį kelią. Įprastas kelias anapus krizės, lemia rekonstrukciją ir mechanizmų bei politikos stiprinimą, mažinančių įvairių formų socialinę nelygybę bei perviršinio turto koncentracijos tendenciją.

 

ETUC remia Europos Sąjungą, skatinančią kurti tinkamas darbo vietas, mokėti tinkamą darbo užmokestį, socialinę pažangą ir socialinį teisingumą. Nepritariame mūsų socialinio modelio žlugdymui, naudojantis juo, kaip standartu, įkvėpiančiu viso pasaulio darbuotojus.

 

ETUC parengė socialinį projektą Europai. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl naujos konvencijos, ar net naujos sutarties, todėl, už tai atsakingos struktūros privalo gerai žinoti, kad mūsų ketinimai – rimti, todėl reikalaujame, jog  prioritetu taptų ne ekonominės laisvės, o socialinės teisės.

 

 

Bernadette Ségol, ETUC generalinė sekretorė

Ignacio Fernández Toxo, ETUC Prezidentas