Gvidas KARKAUSKAS
Švietimo įstaigų apskaitos ir finansų darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininkas
Loreta KESMINIENĖ
Švietimo įstaigų apskaitos ir finansų darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja
Kada reikėtų kalbėti apie atlyginimą? Taip dažniausiai prasideda pamokymai ieškantiems darbo. O kada reikia prabilti apie atlyginimą, kai panašų darbą dirbantys darbuotojai gauna dvigubai didesnį atlyginimą? Be abejo, jei esi tas, kuris uždirba daugiau – pretenzijų greičiausiai nereikši. Ką daryti tam, kuris kažkodėl gauna mažiau?
2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo pataisyti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų koeficientai. Tiksliau tariant, įvesti nauji. Atsirado nauja sritis – Finansų ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojų koeficientai. Viskas būtų puiku: Finansų ministerija pertvarkė sau pavaldžias įstaigas iš VšĮ į biudžetines ir nustatė atlyginimų koeficientus. Tačiau pažvelkime atidžiau.
„Naujųjų“ įstaigų darbuotojai kažkodėl itin pamaloninti, jų koeficientai patys didžiausi. Vadovų – 11,5–47,32, vyriausiųjų buhalterių ir vidaus audito tarnybų vadovų – 10–36,91. Palyginimui: didžiausi atlyginimų koeficientai švietimo įstaigų vadovams yra 38,2, sveikatos priežiūros įstaigų – 22,5, kultūros ir meno įstaigų – 21,4, socialinį darbą dirbančių įstaigų – 20,4. Kai kurioms biudžetinėms įstaigoms nustatytas vadovų didžiausias atlyginimų koeficientas – 16.
Įdomiausia, kad vyriausiųjų buhalterių koeficientas Finansų ministerijai pavaldžioms reorganizuotoms įstaigoms ir visoms kitoms biudžetinėms įstaigoms skiriasi: 36,91 ir 18. Vyriausieji buhalteriai atitinkamai gali uždirbti 4 503 ir 2 216 Lt.
Skiriasi ir minimalus atlyginimas – 1 220 Lt ir 800 Lt. Nesuprantamas toks pastarųjų išskyrimas, juk apskaita biudžetinėse įstaigose nuo 2010 m. sausio 1 d. yra vienoda, tvarkoma pagal tuos pačius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus. Visos biudžetinės įstaigos – tiek pavaldžios Finansų ministerijai, tiek ir nepavaldžios, vykdo Finansų ministerijos inicijuotą viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Tikrai nesuprantamas ir nepaaiškinamas sprendimas išskirti tik vienos ministerijos sričiai pavaldžių biudžetinių įstaigų vyriausiųjų buhalterių ir vidaus audito tarnybų vadovų atlyginimų koeficientus.
Gal vienintelis šių įstaigų pranašumas prieš šimtus kitų įstaigų, kad jose dirba keturis penkis kartus mažiau darbuotojų negu vidutinėje Lietuvos gimnazijoje ar vidurinėje mokykloje. Argi tai ne patyčios?
Vyriausybės nutarimo pastabose numatyta, kad Finansų ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų (pertvarkytų viešųjų įstaigų) darbuotojams gal būti nustatomi iki 45 proc. didesni tarnybiniai atlyginimai, negu nurodyta nutarimo priede.
Mūsų profesinė sąjunga jau ne vieną kartą siūlė vyriausiųjų buhalterių ir vidaus audito tarnybų vadovų atlyginimų koeficientus nustatyti pagal įstaigos veiklos sritį. Tačiau kažkodėl tai buvo padaryta išskirtinai tik Finansų ministerijos biudžetinėms įstaigoms.
Gal tai „padėka“ daugiau negu tūkstančiui Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų, kurių buhalteriai pernai, remdami Finansų ministerijos siekį sėkmingai įgyvendinti reformą, dirbo iš peties, daugelis sėkmingai susidorojo su keliamais tikslais. Tačiau tokio pamaloninimo iš valdžios, kokį ji parodė kelioms įstaigoms, taip ir nesulaukė.
Šaltinis:
