“Vienas iš nurodomų trūkumų – kad krepšelio metodika buvo dažnai keičiama – bet kokiu atveju tai yra faktas, bet noriu tiktai priminti, kad pastaruosius trejus metus mes gyvenome sunkmečio situacijoje ir tie pakeitimai buvo daromi tam, kad vienaip ar kitaip rastume atsakymus jautriausiais klausimais atitinkamų mokyklų tipų atžvilgiu, kad sunkmečio finansavimo stygius paliestų juos mažiau”, – BNS sakė ministras.
Jo teigimu, mokinio krepšelio metodikos tobulinimo planą rengia darbo grupė.
“Tai, kad moksleivio krepšelio metodika yra tobulintinas dalykas – tą mes pripažįstame, nes per daugiau nei 10 metų gyvavimo matome būtinybę prisėst ir pasižiūrėt į šitą modelį sistemiškiau ir šiuo metu dirba darbo grupė, kuri iki birželio 1 dienos turi pateikti pasiūlymus”, – sakė ministras.
Valstybės kontrolė (VK) kritikuoja tai, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, bei tai, kad esą per dažnai keičiami krepšelio koeficientai.
“Nors mokinio krepšelio lėšos skiriamos vienam mokiniui ir keliauja paskui jį, tačiau mokykloms sudėtinga iš anksto planuoti savo veiklą dėl dažno šių lėšų skaičiavimo metodikos keitimo. Be to, lėšos planuojamos remiantis netiksliais dar nebaigto kurti mokinių registro duomenimis. Dėl registre susidubliavusio mokinių skaičiaus ir neteisingai taikytos metodikos 2012 metams savivaldybėms suplanuota ir skirta 3,6 mln. litų daugiau mokinio krepšelio lėšų”, – pažymi VK.
Ministro teigimu, permokėti pinigai bus perskirstomi, bet liks švietimui.
“Čia buvo labiau savivaldybių lygmeny nesužiūrėtas duomenų pateikimas ir vaikai atskirais atvejais figūravo tuo pat metu keliose mokyklose. Kadangi kalbama apie šiuos metus, mes šitą susidubliavusių duomenų problemą išspręsime koreguodami Vyriausybės sprendimus dar balandžio mėnesį ir tas lėšas perskirstysime toms savivaldybėms, kurioms išties reikia šiuo metu pagalbos mažėjant mokinių skaičiui amortizuoti lėšų trūkumą”, – aiškino G.Steponavičius.
Auditorių teigimu, dažni atvejai, kai savivaldybės mokinio krepšelio lėšas naudoja ne mokinių ugdymui, o įvairioms ūkio išlaidoms apmokėti. Lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį dėl nepriimtų savivaldybių tarybų sprendimų, lėšų ūkio išlaidoms apmokėti trūkumo, skirtingo teisės aktų taikymo. Dėl to savivaldybėms ne pagal paskirtį panaudotas lėšas tenka sugrąžinti į valstybės biudžetą.
“Ten, kur yra akivaizdu, kad ne pagal paskirtį naudojama, yra geras priminimas savivaldybėms, kad reikia laikytis galiojančių teisės aktų”, – teigė ministras.
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų numatyti priemones, kurios skatintų savivaldybes vykdyti efektyvų švietimo įstaigų tinklo optimizavimą. Auditoriai ministerijai taip pat rekomendavo tobulinti lėšų apskaičiavimo metodiką, užtikrinti mokinių registro duomenų patikimumą, teikti savivaldybėms metodinę pagalbą.
Nuo 2003 metų mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst., arba ketvirtadaliu, mokinių ugdymui skiriamos lėšos padidėjo 760 mln. litų, arba 72,4 proc. Vidutiniškai vieno mokinio ugdymui savivaldybėse 2012 metais skirta 4,4 tūkst. litų arba 2,3 karto daugiau negu 2003 metais.
BNS informacija
Šaltinis:
