Labiausiai profesinėms sąjungoms oponavo pagrindinis šios koncepcijos kūrėjas prof. P. Subačius, nenorintis atsisakyti daug abejonių sukėlusio projekto kardinaliai keisti susiklosčiusią mokytojų kvalifikacijos kėlimo tvarką.
Daugiau nei dvi valandas trukusiose derybose buvo aptarta pirmoji dokumento dalis. Daugiausiai pasiūlymų dėl šio dokumento projekto teikė Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, kurios pirmininkas A. Jurgelevičius siūlė koreguoti koncepciją taip, kad pirmoje vietoje būtų pabrėžtas paties pedagogo pasirinkimas kvalifikacijos kėlimo procese, o tik vėliau jis turėtų būti derinamas su mokyklos bei šalies poreikiais. Taip pat, LŠPS atstovai siūlė prieš svarstant kvalifikacijos kėlimo reikalus, apsispręsti dėl pasikeitusių reikalavimų mokytojų kompetencijai, planuojamą kvalifikacijos kėlimo pertvarkos sistemą pagrįsti realiais finansiniais ištekliais, kad mokytojams netektų patiems mokėti už kvalifikacijos kėlimą ir ilgalaikį kvalifikacijos kėlimo planavimą susieti su kitais mokyklos strateginio planavimo dokumentais.
Balandžio 10 d. įvyks antrasis susitikimas su koncepcijos kūrėjais ir jame turėtų būti sutarta dėl dokumente esančių kontraversiškai vertinamų ketinimų mokytojų kvalifikacijos kėlimo veiklą vertinti taškais ir dėl planų įvesti reguliarią, visuotinę ir privalomą atestaciją. Tik po šio aptarimo ministras G. Steponavičius pasirašys įsakymą dėl naujos Pedagogų kvalifikacijos kėlimo koncepcijos įsigaliojimo.
Neskelbti naujos Pedagogų kvalifikacijos kėlimo koncepcijos be detalaus aptarimo su profesinių sąjungų atstovais reikalavo vasario 21 d. streiką skelbusios profesinės sąjungos – LŠPS ir Žemaitijos regiono susivienijimas.
LŠPS informacija
