Lietuvos nepriklausomybės pradžioje minimali mėnesio alga buvo 25Lt/mėn. Per 20 nepriklausomos Lietuvos metų, MMA didinta ne kartą. Deja, labai dažni atvejai, kai didėjimas kelis kartus dvejiems ar trejiems metams buvo įšaldytas, o nuo 2008-ųjų nekinta ties 800Lt/mėn. riba.
Ką tai liudija? Atsakymas paprastas ir aiškus – tai didelės piliečių daugumos skurdinimo politika. Per mokesčių didinimą ir pensijų mažinimą, pajamos atimamos iš mažiausius atlygius uždirbančių žmonių, ginant dideles pajamas gaunančiųjų (Vyriausybės klerkų, seimūnų, valstybinių įstaigų ir įmonių vadovų) interesus.
Kyla klausimas: ar Liuksemburge dirbanti valytoja, gaunanti 6.2 tūkstančio litų minimalią algą, dirba aštuonis kartus daugiau, nei tą patį darbą atliekanti valytoja Lietuvoje?
Tokia mano straipsnio įžanga rodo, kokioje duobėje atsidūrę nekvalifikuoti Lietuvos darbuotojai. Manau, kad Vyriausybės noras įšaldyti šį žemiau skurdo lygio esantį MMA yra ne tik nesuvokiamas, bet ir prieštarauja sveikai logikai.
Kiekvienąkart, profesinėms sąjungoms teikiant siūlymus ir didinimo variantus, darbdaviai užima priešinimosi taktiką. Kiekvieną MMA didinimą lydi darbdavių gąsdinimai, kad verslas bankrutuos. Atrodytų, jog per Lietuvos nepriklausomybės metus, darbdaviams turint visas galimybes įvertinti ir naudotis kitų šalių patirtimi, situacija jau seniai turėjo keistis, o pelnus sunešantys žmonės uždirbti orias algas. Tačiau šizofreniniai bauginimai dėl, neva, žlugsiančių verslų, gajūs iki šiol.
Įvertinusios ekonominę ir socialinę situaciją, profesinės sąjungos pagrįstai reikalauja MMA padidinti iki 1000 Lt/mėn. Šiam siūlymui pritaria ir dauguma darbdavių organizacijų. Tik LR Vyriausybė nepagrįstai MMA didinti nenori. Net atsisakė savo pažado minimalią algą didinti iki 850Lt/mėn. nuo 2012 m. liepos mėn. 1 d.
Profesinės sąjungos siekia įgyvendinti principą: už skirtingą darbą, skirtingas darbo užmokestis. Reikalauja, kad darbo ir pareigybių įvertinimo metodika būtų įteisinama įstatymu. Iki šiol dar veikia LR Vyriausybės nutarimas, kad įmonių ir įstaigų vadovai negali gauti daugiau nei keturis kartus didesnį atlygį, negu mokama nekvalifikuotiems darbuotojams. Praktinė situacija – kardinaliai priešinga – skirtumas siekia 20–30 kartų.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reguliuojant šalies darbuotojų darbo užmokestį, vien MMA didinimas neišspręs visų problemų, nes vis dar neturime įstatyminių atsakymų į tokius klausimus:
Kokie kriterijai ekonomikoje nulemia MMA lygį?
Dabar dėl MMA didinimo egzistuoja turgaus principas. Profesinės sąjungos dar prieš kelerius metus pasiekė, kad būtų priimtas įstatymas dėl MMA ir minimalių socialinių išmokų indeksavimo pagal infliaciją. Tačiau, atėję į valdžią konservatoriai įstatymą panaikino. Tai padarė dėl to, kad galėtų kontroliuoti šią sferą ir be jų malonės minimalus darbo užmokestis šalyje nedidėtų.
Kaip minėjau, Vyriausybė apskritai nenori didinti MMA teigdama, jog tai profesinių sąjungų ir darbdavių problema, o LR trišalė taryba kaltinama neprincipingumu ir pasiūlymų nepriėmimu.
Tai melas: LR trišalė taryba Vyriausybei pateikė alternatyvius siūlymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, profesinės sąjungos ir didelė darbdavių atstovų dalis pasiūlė MMA didinti iki 1000Lt/mėn., išskyrus kelis smulkaus verslo atstovus (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai), prieštaravusius MMA didinimui. Vyriausybė tuo pasinaudojo ir nepriėmė galutinio sprendimo.
Susidarė paradoksali situacija: LR trišalės tarybos narių dauguma už MMA didinimą, Seime priimtos dvi rezoliucijos raginančios LR Vyriausybę didinti MMA, susiejant ją su 50 proc. vidutinio užmokesčio, 2012 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė pareiškė Vyriausybei, kad MMA didinimas – dar vienas aktualus klausimas, dėl kurio turi susitarti darbdaviai, darbuotojai ir Vyriausybė. Šalies vadovės nuomone: „Net esant krizei, iš visų trijų Baltijos šalių mūsų minimalus atlyginimas liko vienas mažiausių ir šiemet nebuvo numatyta jo didinti išvis. Nenoriu spausti Vyriausybės (o reikėtų – autoriaus pastaba), kiek jis turi siekti, kada ir kaip – nenoriu spausti Vyriausybės (o gaila – autoriaus pastaba), bet klausimas lieka aktualus“.
Vadinasi, už MMA didinimą pasisako profesinės sąjungos, dauguma darbdavių, LR Seimas, šalies Prezidentė, o prieš didinimą – premjeras A. Kubilius ir kai kurie smulkieji verslininkai.
Darbdaviams profesinės sąjungos pasiūlė susitarti dėl MMA didinimo iki 900Lt/mėn., nuo 2012 m. liepos 1 d. Derybos pradėtos.
Toks ar kitoks MMA didinimas neišspręs visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo problemų.
Kyla klausimas – jei minimali alga bus padidinta, ar padidės darbo užmokestis tiems darbuotojams, kurie pateks į naują MMA zoną? LR Darbo kodeksas į šį klausimą neatsako. Darbo kodekse yra 140str.: „Darbo užmokestis indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka“. Tačiau nėra tokios įstatymu nustatytos tvarkos. Darbo užmokesčio indeksavimo įstatymą konservatoriai panaikino, todėl Darbo užmokesčio (ir minimalaus ir neminimalaus) indeksavimo tvarką, būtina nustatyti specialiu įstatymu. Profesinės sąjungos – parengusios tokią įstatyminę normą (principas – už skirtingą Darba – skirtingas darbo užmokestis), kuri turi būti svarstoma LR trišalėje taryboje, pateikti LR Vyriausybei ir Seimui.
Darbo užmokesčio reguliavimo klausimai – neišspręsti ir profesinės sąjungos turi daryti spaudimą darbdaviams, LR Vyriausybei, Seimui, Prezidentei, kad jie būtų sprendžiami.
Gerbiami „Lietuvos profsąjungų“ skaitytojai – laukiame Jūsų nuomonių, Jūsų siūlymų, tik tokiu atveju straipsnyje paminėtas problemas bus lengviau išspręsti.
Algirdas Kvedaravičius
LPSK pirmininko pavaduotojas