Daug metų Tarptautinė mokytojo diena minima šventiniais renginiais mokyklose. Šiais metais mokytojai pademonstruos pilietinį išprusimą, primins visuomenei ir politikams, kad mokytojo darbą reikia gerbti.
LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMOS DARBUOTOJŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ (LŠSDPS) CENTRAS
Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga,
Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga,
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga,
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“
Jos eksc. LR Prezidentei gerb. Daliai Grybauskaitei
LR Seimo pirmininkei gerb. Irenai Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui gerb. Andriui Kubiliui
R E I K A L A V I M A S
dėl pedagogų pensinio amžiaus trumpinimo
2011-10-04
Vilnius
Įvertindami demografinių, socialinių bei politinių veiksnių sąlygotą Lietuvos švietimo situaciją, Pasaulinės Mokytojų dienos, Spalio 5-osios, išvakarėse atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog pensinio amžiaus ilginimas pedagoginį darbą atliekantiems Lietuvos piliečiams netaikytinas dėl šių priežasčių:
pedagoginis darbas pripažintas padidintos emocinės įtampos darbu;
statistiniai duomenys rodo, jog dėl nuolatinės įtampos bei stresų pedagogai gerokai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, onkologinėmis ligomis bei emociniais sutrikimais;
vyresnio amžiaus pedagogus ypač kritiškai ima vertinti ugdytiniai bei jų tėvai (globėjai), dažnai netolerantiškai reaguodami į menkiausias smulkmenas;
netolerantiškas ugdytinių ar jų tėvų (globėjų) elgesys, pažeidžiantis Žmogaus teises, kenkia pedagoginio darbo kokybei ir pedagogo psichologijai;
pedagogas, visas savo žinias, gebėjimus ir energiją atidavęs jaunosios kartos ugdymui ir auklėjimui, nusipelno tokios pagarbos, kuri leistų mokyklos duris užverti oriai pakelta galva;
dėl demografinių ir kitų veiksnių Lietuvos ugdymo įstaigose drąstiškai mažėjant mokytojų darbo vietoms, pedagogų pensinio amžiaus ilginimas dirbtinai stabdo natūralią kartų kaitą;
atjaunėjusi pedagoginė visuomenė – ne tik kokybinė, bet ir ekonominė nauda: progresyvesnė darbo kokybė + naujų mokesčių mokėtojų indėlis į šalies biudžetą.
Reikalaujame:
atnaujinti 2010 m. pavasarį Vyriausybės su Profesinėmis sąjungomis pradėtas, bet iki galo neišdiskutuotas derybas dėl pedagogų pensinio amžiaus trumpinimo galimybių;
užsakyti ir atlikti nepriklausomus statistinius tyrimus apie pedagogų fizinę bei psichinę sveikatą, susijusią su padidintos emocinės įtampos darbu;
laikytis Vyriausybės programoje mokytojų atžvilgiu numatytų pažadų.
LŠSDPS Centro vardu:
Lietuvos mokytojų profesinės
sąjungos pirmininkė
Jūratė Voloskevičienė
Krikščioniškosios švietimo darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininkė
Aldona Kindurienė
Rytoj, Spalio 5-ją, visas pasaulis švęs Pasaulinę Mokytojų dieną. Prieš gerą dvidešimtmetį, gindami Nepriklausomybę, mes, mokytojai, net nesapnavome, kad savo profesinės šventės išvakarėse prie svarbiausių šalies įstaigų ateisime su reikalavimais. Šiandien jau suvokiame, kad šis mūsų atėjimas tėra tik uveriūra. Libretas bus rašomas, o jame savo partiją turės atlikti ne tik profsąjungos, bet ir valdžios atstovai.
Nuo Antikos laikų mokytojo profesija buvo viena labiausiai gerbiamų, nes nei vienas sąmoningas pilietis nebūtų tapęs sąmoningu, jeigu ne mokytojas. Mokytojo vardas lydėjo ir tebelydi kiekvieną nuo vaikystės iki pat brandos.
Keista, tačiau šiandieniniai tautos patikėtiniai, regis, pamiršo, kad taip pat bent šiek tiek turi būti dėkingi savo mokytojams, todėl apie juos prisimena tik tada, kai persipildo mokytojų Kantrybės taurė.
Per dvidešimt metų reformuojama švietimo sistema ženkliai pakoregavo šios sąvokos reikšmę. Tarpukariu vadintas tautos šviesa, o tarmiškai – liktarna, mokytojas Nepriklausomybės metu tapo tautos skauduliu. Todėl dėl demografinių ar kitokių veiksnių dažnas kaimas ar gyvenvietė paliekama be šviesos židinio – mokyklos, o dešimčių dešimtys mokytojų pasijunta nebereikalingi ir išeina į visas keturias puses, anot Baltušio, ,,kirveliu“ nešini.
Dažnas, tokio likimo vengdamas, guodėsi sulauksiąs pensijos, kuri va čia, jau nebe už kalnų. Tačiau ir ši, kaip sovietmečiu žadėtasis komunizmas – šast ir nušuoliavo už kito kalnelio – laukit, kol moterims 60, o vyrams 62,5 sukaks. O čia ir ekonominė krizė savo dantelius pakaleno. Šast, pensijos jau už kito kalnelio ir pagauk, tu, žmogau, kad nori. Jei nori užtarnauto poilsio, trauk iki 65, nesvarbu, kad ir atmintis nebe ta, ir akys ne tokios skaidrios, ir balso stygos kreidos dulkėmis per daugybę metų apsivėlė. Bet džiaukis, nes pagal statistiką, jei sulauksi tos žadėtos pensijos, tau dievulis dar saviems malonumams iš geros dūšios atseikės kokius 1,5 metelių. Juk Statistikos departamento duomenimis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje tesiekia 66,3 m., moterų – 77,6 metų
2008 m. LR Vyriausybės programoje viltingai skelbiama, kad Lietuva bus geresnė, kai žmonės bus geresni vieni kitiems ir Tėvynei, kai jie bendromis jėgomis kurs tobulesnę, teisingesnę šalį, užtikrinančią, kad visų ir kiekvieno palaikoma dvasinė ir materialinė gerovė, didėja tolygiai ir be skriaudų. Tačiau gražūs pažadai, kaip visada, teliko gražiais pažadais. Lietuvos švietimo bendruomenėje bei politiniuose sluoksniuose svarstyta galimybė įstatymu reglamentuoti mokytojų priešlaikinį išėjimą į pensiją nevirto kūnu, nes tam pritrūko politinės valios.
Posakis, kad policininkas ir gaisrininkas į darbą eina kaip į karą, niekam nekelia abejonių. O mokytojas? Tačiau policininkai ir gaisrininkai dėl padidintos emocinės įtampos išleidžiami į pensiją sukaupę nustatytą stažą. O mokytojams Vyriausybė ir Seimas, rodydami begalinę pagarbą ir meilę ,,padovanojo“ 65-erius metus amžiaus, o stažo, kiek pajėgi. O jau jei nepajėgsi, tai sulaukus 59-erių bus suteiktas mokytojo emerito statusas. Galėsi būti padėjėju, pavaduotoju ar dar kokiu pagalbiniu įrankiu.
Manau nesuklysiu, sakydama, jog mokytojo profesija ne mažiau artima aktoriui. Skirtumas tas, kad aktorius kelis kartus vaidina tą patį spektaklį, o mokytojas per vieną dieną 6 – 7 kartus lipa į sceną, priklausomai nuo pamokų skaičiaus ir kiekvieną kartą turi vis kitą rolę. Todėl mokytojas, kaip ir aktorius, turi nuo scenos nueiti oriai iškelta galva.
Galbūt pažvelkim į šį klausimą iš valdžios pozicijų: Kūrėjas jau per 2000 metų vadinamas MOKYTOJU, o į pensiją nesiprašo.
Tačiau mes tik paprasti mirtingieji, o remiantis prof. hab. dr. Gedimino Merkio vadovaujamos tyrėjų grupės atlikta Mokytojų poreikių prognoze, priešpensinio amžiaus mokytojų 2015 m. padaugės 24 %.
Taigi įvertindami demografinių, socialinių bei politinių veiksnių sąlygotą Lietuvos švietimo situaciją, Pasaulinės Mokytojų dienos, Spalio 5-osios, išvakarėse atkreipiame dėmesį į tai, jog pensinio amžiaus ilginimas pedagoginį darbą atliekantiems Lietuvos piliečiams netaikytinas dėl šių priežasčių:
pedagoginis darbas pripažintas padidintos emocinės įtampos darbu;
atsakomybė ne tik už žinių perteikiamą ugdytiniams, bet ir nuolatinis rūpestis jų kasdienybe bei ateitimi – veiksniai, verčiantys gyventi nuolatiniame strese bei įtampoje;
statistiniai duomenys rodo, jog dėl nuolatinės įtampos bei stresų pedagogai gerokai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, onkologinėmis ligomis bei emociniais sutrikimais;
vyresnio amžiaus pedagogus ypač kritiškai ima vertinti ugdytiniai bei jų tėvai (globėjai), dažnai netolerantiškai reaguodami į menkiausias smulkmenas;
netolerantiškas ugdytinių ar jų tėvų (globėjų) elgesys, pažeidžiantis Žmogaus teises, kenkia pedagoginio darbo kokybei ir pedagogo psichologijai;
pedagogas, visas savo žinias, gebėjimus ir energiją atidavęs jaunosios kartos ugdymui ir auklėjimui, nusipelno tokios pagarbos, kuri leistų mokyklos duris užverti oriai pakelta galva;
dėl demografinių ir kitų veiksnių Lietuvos ugdymo įstaigose drąstiškai mažėjant mokytojų darbo vietoms, pedagogų pensinio amžiaus ilginimas dirbtinai stabdo natūralią kartų kaitą;
atjaunėjusi pedagoginė visuomenė – ne tik kokybinė, bet ir ekonominė nauda valstybei: progresyvesnė darbo kokybė + naujų mokesčių mokėtojų indėlis į šalies biudžetą. Taigi optimalus žmogiškųjų išteklių švietimo srityje planavimas sudaro realias sąlygas mokytojų pensinio amžiaus trumpinimui.
Reikalaujame:
atnaujinti 2010 m. pavasarį Vyriausybės su Profesinėmis sąjungomis pradėtas, bet iki galo neišdiskutuotas derybas dėl pedagogų pensinio amžiaus trumpinimo galimybių;
užsakyti ir atlikti nepriklausomus statistinius tyrimus apie pedagogų fizinę bei psichinę sveikatą, susijusią su padidintos emocinės įtampos darbu;
laikytis Vyriausybės programoje mokytojų atžvilgiu numatytų pažadų.
LŠSDPS Centro vardu:
Lietuvos mokytojų profesinės
sąjungos pirmininkė
Jūratė Voloskevičienė
Lietuvos mokytojų profesinė sąjungos (LMPS)
