Naujoji motinystės išmokų tvarka džiaugsmo nekelia

Nuo šių metų liepos 1-osios pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka tėvams suteikė daugiau galimybių rinktis, tačiau taip pat sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą.


 


Vienerių metų vaikui vietos nėra


Daugelį jaunų tėvų džiugina atsiradusi galimybė antraisiais vaiko auginimo metais grįžti į darbo rinką ir drauge neprarasti „Sodros“ mokamos pašalpos. Tačiau jie susiduria su problema – vaikų priežiūros įstaigų, kuriose būtų galima palikti vos vienų metukų mažylį, beveik nėra.


Bemaž į visus Lietuvos didmiesčių lopšelius-darželius vaikai priimami tik nuo 2 metų. Ši sistema puikiai veikė tol, kol nebuvo pakeista motinystės išmokų mokėjimo tvarka. Tačiau sutrumpėjus vaiko priežiūros atostogoms lopšeliuose padėtis nė kiek nepasikeitė. „Vilniaus miesto savivaldybė pasielgė netoliaregiškai. Jau tada, kai buvo svarstoma apie įstatymo pataisas, turėjo būti numatyta visa strategija“, – sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė.


Statyti ar steigti naujų lopšelių-darželių Lietuvos valdžia neketina. Tam nėra lėšų. Tačiau patikrinę visus sostinės darželius, valdžios pareigūnai sugebėjo rasti kelis tūkstančius papildomų vietų. „Gerai, kad nors tiek. Bet problema lieka neišspręsta. Sukišo vaikus kaip silkes į statines, ir tiek“, – kalbėjo R.Paulavičienė.


Iki šiol nebuvo poreikio steigti dvejų metų nesulaukusių vaikų grupes. Visgi kai kur sostinės lopšeliuose tokių grupių buvo. „Yra grupių, kurias lanko pusantrų metų vaikai. Naujosios Vilnios darželyje „Coliukė“ buvo įkurta speciali kūdikių grupė, kurioje auklėtojos rūpinosi vaikais iki metų. Tokiems mažyliams reikia steigti visiškai atskiras grupes, skiriasi jų mityba, fizinės galimybės, priežiūros metodai. Jei atsiras toks poreikis, darysime viską, kad tokių grupių atsirastų daugiau“, – sakė Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vyr. specialistė Ona Vaicekauskienė.


 


Nėra tikslių duomenų


Praėjusiais metais vaikų, norinčių papulti į lopšelį-darželį Vilniuje, buvo apie 14 tūkst. R.Paulavičienė mano, kad panašūs skaičiai buvo ir šiemet. „Situacija labai prasta. Kiekvienais metais bent 6 tūkst. vaikų nepapuola į darželius. Kai prie šio skaičiaus prisidės visi tie, kurie lopšelį norės lankyti jau nuo metų, padėtis taps katastrofiška“, – kalbėjo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė.


Kad situacija yra komplikuota, pripažįsta ir savivaldybės darbuotojai. „Dažnai tėveliai vaiką užregistruoja į tris ar penkis darželius. Vientisos duomenų bazės nėra, todėl sunku pasakyti, kiek tiksliai liko nepatekusiųjų į lopšelius. Tačiau aišku, kad vietų tikrai trūksta“, – teigė ikimokyklinio ugdymo įstaigų duomenų bazės administratorė, Švietimo departamento Švietimo planavimo ir organizavimo skyriaus vyr. specialistė Danuta Narkevičienė.


Iš viso Vilniuje yra 116 valstybinių lopšelių-darželių ir 28 privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios iš savivaldybės gauna darželinuko krepšelį.


Ne paslaptis, kad sostinėje netrūksta neoficialiai veikiančių vaikų priežiūros centrų ar darželių. Daugelis jų vengia mokėti mokesčius ir veiklą vykdo nelegaliai. Tokie darželiai tampa vis paklausesni. „Gyvename Pašilaičiuose, kur labai trūksta darželių. Į valstybinį nepapuolėme, o privatūs mums per brangūs. Todėl savo sūnų vedame į „naminį“ darželį. Atsakomybę prisiimame patys“, – pasakojo vilnietė Dovilė. Moteris mano, kad taip gal net geriau, nei vaiką leisti į perpildytas valstybinių lopšelių grupes. Pagal higienos normas, lopšeliuose negali būti daugiau nei 15, o darželiuose – daugiau nei 20 vaikų. Tačiau beveik visose grupėse vaikų yra daugiau. „Taip stengiamės bent iš dalies padengti vietų trūkumą ir padėti tėveliams“, – pripažino D.Narkevičienė.


 


Padėtis nėra beviltiška


Reikia pripažinti, kad nors ir paskubėjusi priimti įstatymo pataisas, valdžia ieško būdų, kaip spręsti atsirandančias problemas. Atsirado ikimokyklinio ugdymo vaiko krepšelis, kuris skatina konkurenciją ir naujų privačių darželių steigimąsi. Jau supaprastintas ir tokių privačių vaiko priežiūros centrų steigimas, todėl manoma, kad jų atsiras daugiau, o kainos bus mažesnės. Tačiau Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė R.Paulavičienė nelinkusi pernelyg džiaugtis.


„Atsiradęs darželinuko krepšelis nepaskatino kurtis naujų darželių. Du trečdaliai jų tiesiog išlindo iš pogrindžio ir legalizavo savo veiklą. Tai viena lėčiausiai atsiperkančių investicijų. Be to, žmonių perkamoji galia yra kritusi, todėl entuziastų nedaug“, – kalbėjo ji.


Keletą vaikų auginanti mama tiki, kad padėtis gerokai pagerėtų, jei valstybė leistų moterims legaliai vaikus prižiūrėti savo namuose.


„Kuo darželis arčiau namų, tuo geriau. Ir kuo jame mažiau vaikų, tuo daugiau jie gaus dėmesio. Todėl pedagogės išsilavinimą turinti mama, prižiūrinti ne tik savo, bet ir kaimynų vaikus, būtų gera išeitis visiems“, – kalbėjo R.Paulavičienė. Tačiau į tokią naujovę jauni tėveliai žvelgia baikščiai, o norinčiųjų pabandyti jį įsteigti beveik neatsiranda. Daugelį gąsdina ne tik mokesčiai valstybei, bet ir atsakomybė. „Privatūs „naminiai“ darželiai atliktų dalį valstybės funkcijų, todėl ir atsakomybė kristų ant šių įstaigų ir tėvelių pečių. Tačiau nereikia to bijoti“, – skatino Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė. Jos manymu, tokios įstaigos turėtų būti atleistos ir nuo mokesčių, kaip kad yra daroma Anglijoje ir Airijoje.



Renkasi dvejus metus


Visos kalbintos neseniai vaikų susilaukusios motinos vieningai teigė, kad ankstesnioji motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo sistema buvo daug geresnė. Nors dabar išmokos sumažėjo, daugelis motinų renkasi galimybę vaiką namuose auginti dvejus metus. Tai patvirtino ir „Sodros“ darbuotojai. Liepos–rugpjūčio mėnesiais tokių prašymų buvo beveik keturis kartus daugiau nei tų, kurie pasirinko vienus metus.


„Gegužės pabaigoje gimusi Smiltė Izabelė yra mūsų pirmagimė. Nežinau, kaip jausiuosi po metų, ar jau norėsiu grįžti į darbą, ar dar ne, todėl nusprendėme rinktis dvejų metų vaiko priežiūros atostogas. Suviliojo ir tai, kad antraisiais metais bus galimybė dirbti, neprarandant tų
40 proc. iš „Sodros“, – sakė vilnietė Roberta V.


Pagal psichologų rekomendacijas, vaikui darželį geriausia pradėti lankyti nuo trejų metų. Iki to laiko jis save suvokia tik kaip motinos dalį, o ne kaip atskirą asmenybę. Todėl šiuo laikotarpiu jam svarbu būti su motina, bet koks atsiskyrimas nuo jos yra žalingas jo psichikai.


Labiausiai nepasisekė trynukų tėvams


Bene skaudžiausiai naujoji pašalpų mokėjimo tvarka palies tuos tėvus, kuriems vienu metu gims du, trys ar daugiau vaikų. Nors maisto ir kitų reikmių kiekiai bus dvigubai ar trigubai didesni, pašalpos dydis neviršys vieno mėnesio atlyginimo.
Prieš daugiau nei trejus metus trijų berniukų susilaukusi Rūta sako, kad neįsivaizduoja, kaip būtų pragyvenusi iš vieno mėnesio atlyginimo. 


„Užjaučiu į naująją tvarką papuolusius trynukų tėvus. Pati be galo džiaugiuosi, kad gaudama trigubą pašalpą taupiau. Jei ne santaupos, dabar nebepragyvenčiau“, – tikino vilnietė. Augindama trynukus, ji kruopščiai rašė ir fiksavo visas išlaidas, todėl drąsiai teigia, kad per mėnesį daugiavaikei šeimai būtina uždirbti ne mažiau kaip 5 tūkst. litų. „Jei vienas iš tėvų dirba, kitam vienam namuose prižiūrėti tris naujagimius yra fiziškai neįmanoma. Jei mieste nėra nedirbančių senelių, be auklės išsiversti neišeis. Prieš trejus metus auklė trynukams kainavo apie 2 000 litų“, – sakė Rūta.


 


Svarbesnis darbas nei ministro



Jonas Rimantas Dagys, Seimo narys


Aš pats už šias įstatymo pataisas nebalsavau. Manau, kad taupyti reikėtų ne šioje srityje. Tačiau suprantu ir tai, kad pašalpų mokėjimo sistemą reikėjo keisti, nes žmonių įmokos valstybei buvo mažesnės nei išmokos. Kita vertus, motinystės pašalpa yra draudžiamoji, ja kompensuojamas prarastas atlyginimas. Džiaugiuosi, kad net ir sumažinus motinystės išmokas jos yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Taip pat sutinku, kad socialinė sistema nėra iki galo sutvarkyta. Tačiau problemos yra aiškios, jau bandoma jas spręsti. Manau, kad namuose vaikus auginanti moteris dirba daug svarbesnį darbą nei ministras.


 


Svarbiausi motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo pokyčiai


• Tėvai galės patys pasirinkti vaiko auginimo trukmę. Nusprendus atžalą prižiūrėti vienus metus, jiems bus mokama 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka. Jei motinystės (tėvystės) atostogos truks dvejus metus, pirmaisiais metais bus mokama 70 proc., antraisiais – 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka.


• Vienas esminių pasikeitimų laukia tų tėvų, kurie laukia gimstant daugiau nei vieno vaiko. Nuo šiol motinystės pašalpos dydis nebepriklausys nuo gimusių vaikų skaičiaus. Pavyzdžiui, jei 3 000 litų per mėnesį uždirbusi moteris susilaukė trynukų, anksčiau jai buvo skiriama 9 000 litų per mėnesį pašalpa. Dabar tokia motina tegaus 3 000 litų per mėnesį.


• Pagal naująsias įstatymo pataisas, į motinystės (tėvystės) pašalpas gali pretenduoti ir asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai ir pajamas pagal individualios veiklos pažymą gaunantys asmenys, išskyrus tuos, kurie dirba pagal verslo liudijimus).


• Praėjusių metų liepą buvo nustatytos pašalpų „lubos“. Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė, kaip trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (390 Lt), ir didesnė, kaip 100 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų keturių dydžių sumos (4 680 Lt). Prieš tai didžiausia galima išmoka siekė 5 850 litų.



Skaičiai


• Valstybinio darželio kaina mėnesiui – apie 250 Lt.
• Neoficialaus privataus darželio kaina mėnesiui – nuo 700–800 Lt.
• Oficialaus privataus darželio kaina mėnesiui – 750–1 800 Lt.
• Auklės vienam vaikui kaina mėnesiui – 1 000–1 500 Lt.
• Valandinė auklė vienam vaikui – 6–7 Lt/val.


 


 


Eglė Valionienė


VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS