Kt: šeimos koncepcija prieštarauja konstitucijai

„Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs modelis, neabejotinai turįs išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, – teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.


 


Koncepcija diskriminuojami nesusituokusieji


Pasak Konstitucinio Teismo, nors Šeimos politikos koncepcijoje nustatytos tik šeimos politikos gairės, tačiau jomis sudaromos prielaidos atitinkamai keisti bei naujai nustatyti teisinį reguliavimą šeimos politikos srityje.


Nutarime konstatuota, kad koncepcijoje suformuotos darnios, daugiavaikės, išplėstinės, krizę išgyvenančios, nepilnos, socialinės rizikos šeimos ir apskritai šeimos sąvokos yra reikšmingos tolesnei politikos raidai.


Pasak teismo, Seimas nutarimu įtvirtinęs tokias šeimos sąvokas, pagal kurias šeima laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai ar įvaikiai, sudarė prielaidas nesaugoti ir neginti kitų šeimos santykių – pavyzdžiui, niekad nesusituokusių vyro ir moters bei jų vaikų ar įvaikių.


Byloje pažymėta, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto.


Anot teismo, vyro ir moters bendras gyvenimas, grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas taip pat atspindi konstitucinę šeimos sampratą. Konstitucinio Teismo nuomone, šiuo atveju svarbiausia santykių turinys, o ne jų išraiškos forma.


 


Valstybė turi ginti visas šeimas


Dėl šios priežasties valstybė turi pareigą ne tik užtikrinti šeimos apsaugą, sudaryti sąlygas tinkamam šeimos funkcionavimui, stiprinti šeimos santykius, ginti šeimos narių teises bei teisėtus interesus, bet taip pat privalo taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų jokių prielaidų diskriminuoti santuokos neįregistravusius vyrą ir moterį, jų vaikus ar įvaikius.


„Taigi Seimas, koncepcijos nustatęs, kad šeima yra laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai (įvaikiai) ir taip susiaurinęs šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį, nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos“, – teigiama nutarime.


Teismas taip pat konstatavo, jog koncepcijoje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti derinti rengiamus teisės aktus šeimos politikos srityje su koncepcija, saisto Seimą bei Vyriausybę – tai reiškia, kad poįstatyminis aktas saisto įstatymų leidėją priimti atitinkamus įstatymus.


Konstitucinio Teismo nuomone, tai iš esmės reiškia, kad koncepcijos priėmėjai nesilaikė konstitucinio teisinės valstybės principo, kuriuo turi būti paisoma teisės aktų hierarchijos.


 


A.Sysas: Seimas nebegalės priimti įstatymų pagal koncepciją


 


Socialdemokratas Algirdas Sysas, kuris yra vienas iš į Konstitucinį Teismą besikreipusių parlamentarų, sako, kad Konstitucinio Teismo nutarimas užkirs kelią parlamente priiminėti teisės aktus, kurie tarsi tęsia Šeimos politikos koncepcijos darbą.


„Aš džiaugiuosi, kad mes nenuleidome rankų ir prieš porą metų priimtas sprendimas dabar savo turiniu ir forma pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl, manau, nebus prielaidų ir galimybių toliau laisvai interpretuoti ir teikti įstatymų pataisas, kurios galėtų diskriminuoti vieną ar kitą šeimą: kai moteris su vyru gyvena nesusituokę, turi ar neturi vaikų, kai vaiką augina vieniša motina, vienišas tėvas ir taip toliau. Sprendimas užkerta kelią spekuliacijoms ir įstatymų projektų atsiradimui Seime“, – po posėdžio sakė A. Sysas.


„Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė, kad negalima laisvai interpretuoti kaip nori vienas ar kitas politikas, kas yra šeima. Tai, kad viename Konstitucijos straipsnyje parašyti žodžiai „santuoka“ ir „šeima“, dar nereiškia, jog tai yra lygiaverčiai dalykai ir santuoka tėra tik viena iš šeimos formų, todėl negalima diskriminuoti kitaip gyvenančių šeimų“, – džiaugėsi parlamentaras.


Anot jo, Lietuvoje nėra priimta įstatymų, kurie realiai pirmenybę teiktų susituokusioms ar susituokusioms ir išsiskyrusioms poroms bei jų vaikams, tačiau, pasak A. Syso, dar priimant koncepciją buvo bandymų priimti keletą lydinčiųjų įstatymų, kuriais esą būtų taikoma pozityvioji diskriminacija šeimoms, grįstoms santuoka.


A. Syso nuomone, koncepcijos galiojimo laikotarpiu buvo padaryta aiški moralinė žala visuomenei, kurios tikrai ne visi nariai sutinka su santuokos pagrindu sudaromos šeimos sąvoka. „Valstybė akivaizdžiai pasakė, kad ji mylės tik tam tikras šeimas, gerbs jas, teiks didesnę paramą, moraliai palaikys, galbūt netiesiogiai sprendžiant vieną ar kitą klausimą galima atsižvelgti, nes yra žmogiškasis faktorius. Tikrai, manau, kad moralinė žala tokiu požiūriu buvo padaryta“, – kalbėjo politikas, išsakęs ir nuomonę, kad toks valstybės požiūris galbūt net padidino emigraciją.


Nebebus „veronikų laikų“?


 


A. Syso kolegos, socialdemokrato Juliaus Sabatausko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimas iš esmės panaikina prielaidas sugrįžti „veronikų laikams“.


„Veronikų laikais“ vadinamas neigiamas požiūris į nesusituokusias, bet pastojusias moteris. Palyginimas kilo iš Antano Vienuolio apsakymo „Paskenduolė“, kuriame pastojusi Veronika geriau ryžtasi nusiskandinti nei kęsti kaimo žmonių patyčias.


Tačiau J. Sabatauskas sako, kad įtvirtinti susituokusių asmenų pirmenybę bandyta Paramos būstui įsigyti ir renovuoti įstatyme.


„Tame įstatyme pasakyta, kas yra šeima. Tai sutuoktiniai, Kitaip sakant, tik tos šeimos, kurios sudarytos santuokos pagrindu, gali tikėtis paramos būstui įsigyti ar renovuoti“, – teigė politikas.


 


Kreipėsi dalis parlamentarų


Šeimos politikos koncepciją Konstituciniam Teismui apskundė dalis parlamentarų, kurių nuomone, Seimas, nutarimu patvirtinęs koncepciją, nesilaikė reikalavimo šeimos teisinius santykius reguliuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu – Seimo nutarimu.


Parlamentarai taip pat ginčijo Šeimos koncepcijoje suformuluotas šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos bei nepilnos šeimos sąvokas. Į Konstitucinį Teismą besikreipusiųjų politikų manymu, minėtos sąvokos iš esmės gali reikšti, kad valstybė, remdamasi koncepcija, gali neberemti arba kitaip remti skirtingose šeimose augančius vaikus, tokiu būdu jie būtų diskriminuojami.


 


DELFI primena, kad Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje, patvirtintoje 2008-asiais, šeima apibrėžiama kaip susituokusi pora su vaikais ar be jų.


Darnia šeima vadinama šeima, atliekanti būdingas šeimos funkcijas, kurios užtikrina visų jos narių fizinę, psichinę ir dvasinę gerovę. Išplėstinė šeima – tai sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kartu gyvenantys artimieji giminaičiai, o nepilna šeima vadinama šeima arba išplėstinė šeima, kurioje santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų.


Koncepcijoje taip pat kalbama apie daugiavaikę arba gausią šeimą, socialinės rizikos šeimą bei krizę išgyvenančią šeimą.


 



Eglė Samoškaitė,


www.DELFI.lt