Įstatymas įsigalioja nuo gruodžio 15 dienos, tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) laikosi pozicijos, jog jis nesuderintas su Baudžiamuoju bei Baudžiamojo proceso kodeksais, tad neįgyvendinamas.

Tuo tarpu tiek Generalinės prokuratūros, tiek Teisingumo ministerijos atstovai tvirtina, jog tiesioginės prieštaros ir nesuderinamumo tarp teisės aktų nėra, tereikia į naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, anot jų, „pažiūrėti kūrybiškai“.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitete surengtame pasirengimo įstatymo įgyvendinimui aptarime tvirtino, jog policija nepasirengusi įgyvendinti šio įstatymo.

„Matome didelių problemų su įstatymo įgyvendinimu, manome, kad šis įstatymas priimtas skubotai, mūsų manymu, jis prieštarauja kitiems teisės aktams, tai yra Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodeksų nuostatoms. Šiuo metu policija nepasirengusi šio įstatymo įgyvendinti. Įstatymai nesuderinti ir taikant šiuos įstatymus bus didelių problemų“, – sakė T.Babravičius.

Tuo tarpu teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius bei jo poziciją parėmusi Generalinei prokuratūrai atstovavusi Baudžiamojo persekiojo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė tvirtino, jog įstatymas prieš smurtą šeimoje kodeksams neprieštarauja, ir jo praktinis taikymas – įmanomas.

„Šitas įstatymas iššoko iš visų įstatymų konteksto, bet jei į jį žiūri kūrybiškai, pritarčiau viceministro nuomonei, kad jokių Baudžiamojo proceso kodekso pataisų nereikia. Prokuratūra kol kas mano, kad viskas yra įgyvendintina ir vykdytina“, – sakė V.Ramanauskienė.

Teisingumo viceministras VRM atstovų nuogąstavimus dėl galimos įstatymo nuostatų prieštaros BK ir BPK sakė esant bandymu apsisaugoti, kad nebūtų apkaltinti įgaliojimų viršijimu.

„Mes turime ir galime rasti dermę tarp šio įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso. Vidaus reikalų ministerijos nuomonę vertinčiau kaip truputėlį apsisaugojimą nuo galinčių kilti problemų. Bet mes norime, kad šis įstatymas pradėtų veikti, iš tiesų matom būdų, ir Generalinė prokuratūra mato būdų, kaip tuos įstatymus ir procesus labai aiškiai suderinti, tai spręstinos ir išspręstino problemos“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė teisingumo viceministras T.Vaitkevičius.

„Iš teisinės pusės įstatymas gali veikti ir turi veikti, trukdžiai yra, taikymo persidengimas (su BPK), išties pareigūnams, kurie susidurs su tokiomis situacijomis, svarbus pasirengimas veikti aktyviai, drąsiai, ryžtingai. Situacijos pareigūnams bus neeilinės, jie negalės elgtis kaip iki šiol – uždaryti duris, pasakydami, kad tai yra šeimos reikalas“, – kalbėjo viceministras.

Institucijoms pateikus skirtingas nuomones dėl įstatymo įgyvendinimo galimybių, komitete nuskambėjo siūlymų įstatymo įsigaliojimą nukelti, kad būtų suderinti galimi prieštaravimai, tačiau tam priešinasi visuomeninės organizacijos, kurių teigimu, įstatymas turėjo pradėti veikti jau prieš dešimtmetį, o jo nukėlimas kainuoti dvidešimties moterų gyvybių per metus – tiek statistiškai kasmet miršta dėl smurto šeimoje.

„Pernai dvidešimt šešios moterys buvo nužudytos šeimose, ir vaikų nusižudžiusių, kai tėvas nužudė mamą, yra, todėl mes už tai, kad būtų ieškoma galimybių įstatymą pradėti įgyvendinti“, – sakė Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė.

Ji tvirtino suprantanti institucijų baimę imtis realių veiksmų įgyvendinant šį įstatymą, nes jis situaciją keičia radikaliai. „Mes galų  gale ir savo galvose turim apversti viską nuo galvos ant kojų, todėl kad viskas bus kitaip – anksčiau iš namų bėgo aukos, dabar bus vežami smurtautojai. Tai yra sąmonės keitimas – visoms tarnybos reikia keisti mąstymą, sunku tikrai bus“, – sakė nevyriausybinės organizacijos vadovė.

Institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pozicijas išklausęs ŽTK nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų atsakymą, kaip ruošiamasi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimui, ir ar ministrų kabinetas mato būtinybę dėl įstatymo keisti atitinkamus kodeksus.

Seimas pavasarį priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris leis smurtautoją iškeldinti iš namų. Taip pat smurtas šeimoje priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, tad aukai net ir nesikreipiant į policiją, nustačius smurto šeimoje atvejį, bus pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Įstatymu įtvirtinta, kad nustačius smurto šeimoje atvejį smurtautojui gali būti nurodyta laikinai išsikelti, jis gali būti įpareigotas nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu.

Numatyta, kad gegužės pabaigoje Seimo priimtas įstatymas įsigalioja praėjus pusmečiui nuo jo paskelbimo, o Vyriausybė įpareigota per tris mėnesius parengti ir pateikti Seimui projektus, kurie reikalingi įstatymo įgyvendinimui.

Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad iki šiol galiojanti teisinis reguliavimas jiems yra surišęs rankas kovojant prieš smurtą šeimoje, mat be raštiško nukentėjusiojo skundo beveik neįmanoma pradėti tyrimų. Be to, ir pradėjus tyrimą smurtautojas gali gyventi drauge su auka.

 

 

BNS