Apskrito stalo susitikimas buvo skirtas aptarti esamą situaciją Vidurio ir Rytų Europos valstybių Švietimo sistemoje (bendrajame ugdyme), pasidalinti patirtimi ir numatyti tolimesnio bendradarbiavimo bei probleminių klausimų sprendimo strategiją.

Susitikime buvo pristatytas dokumentinis filmas “Mes manėm esantys laisvi …”, kuris buvo sukurtas šią vasarą bendradarbiaujant Lietuvos švietimo profesinei sąjungai (LŠPS) ir Lenkijos (ZNP) profesinei sąjungai. Tai reportažas pirmiausia apie Lietuvos tautinių mažumų mokyklų mokytojų situaciją: jų nuotaikas, jų baimes ir nuomonę dėl pokyčių, kurie yra susiję su 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu.

Apskrito stalo dalyviai pripažino, kad tautinių mažumų mokyklų mokytojų padėtis Lietuvoje kelia didelį susirūpinimą ir pritarė pareiškimui, kuriame kalbama apie pereinamąjį 5-7 m. laikotarpį, per kurį bus suvienodintos lietuvių kalbos programos mokiniams bei bus sudarytos tinkamos sąlygos tautinių mažumų mokyklų mokytojams įgyti trečią valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, kuri būtina dėstant mokomuosius dalykus tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba. Savo pareiškime tarptautinė profesinių sąjungų bendruomenė taip pat reikalauja pradėti socialinį dialogą dėl LR Švietimo įstatymo įgyvendinimo su profesine sąjunga.

Mūsų profesinė sąjunga jau ne kartą pareiškė, jog skubotas LR Švietimo įstatymo nuostatų, susijusių su tautinių mažumų mokyklomis, įgyvendinimas, pvz. siekis jau nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių ir lenkų abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimus, nėra pagrįstas pedagogiškai ar edukologiškai bei kels nepagrįstą įtampą mokyklose, pablogins mokytojų darbo sąlygas. Sukurtas dokumentinis filmas yra profesinės sąjungos atsakas Lietuvos valdžios institucijų politikai ignoruojančiai socialinį dialogą.

Pasaulinė organizacija Švietimo Internacionalas (Education International) š. m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir Lietuvos Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių dėl tautinių mažumų mokyklų situacijos, ragindama Lietuvos vadovus pradėti socialinį dialogą dėl Švietimo įstatymo įgyvendinimo, konsultuojantis su LŠPS atstovais dėl LR Švietimo įstatymo įgyvendinimo.

Pareiškimas anglų kalba.

PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ MOKYKLŲ MOKYTOJŲ PADĖTIES

Priimtas Vidurio ir Rytų Europos apskritojo stalo susitikime Kijeve, 2011 m. rugsėjo 16 d.

Atsižvelgiant į tai, kad bet kurios šalies teisės aktų sistema turėtų, viena vertus, išsaugoti tautinių mažumų kultūros ir gimtosios kalbos etninį tapatumą, ir, kita vertus, tinkamai integruoti tautinių mažumų mokyklas į bendrąją valstybės švietimo sistemą;

Atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį įgyvendinant naują Lietuvos Švietimo įstatymą (2011 m. liepos 1 d.) mokytojų darbo sąlygoms ir todėl pabrėžiant socialinio dialogo svarbą įgyvendinant naujo švietimo teisės akto nuostatas;

Suprantant, kad po naujojo įstatymo priėmimo bus sustiprinta lietuvių kalba, o pilietinio ugdymo pamokų bei temų, susijusių su Lietuvos istorija, geografija, pasaulio reikalais dėstymas vyks lietuvių kalba ir mokiniai lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose po vidurinės mokyklos baigimo laikys lietuvių kalbos egzaminą tuo pačiu lygiu jau 2013 metais.

Vidurio ir Rytų Europos apskritojo stalo dalyviai (Kijevas, 2011 m. rugsėjo 16 d.) išreiškė savo susirūpinimą dėl per trumpo laiko skirto naujojo Švietimo įstatymo įgyvendinimui. Dvejų metų nepakanka tautinių mažumų vaikams pasiekti to paties kalbos lygio, kokį turi lietuviškų mokyklų mokiniai, kurie mokosi lietuvių kalbos 12 metų. Mes nerimaujame dėl švietimo kokybės ir dėl mokytojų, kurie, įvedant naujus reikalavimus, gali prarasti savo darbo vietas arba jų darbo sąlygos gali gerokai pablogėti.

Dalyviai nusprendė:

1. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti 5-7 metų pereinamąjį laikotarpį Švietimo įstatymo nuostatų, susijusių su tautinių mažumų klausimais įgyvendinimui.

2. Prašyti Švietimo ir mokslo ministerijos organizuoti intensyvius aukštos kokybės lietuvių kalbos kursus tautinių mažumų mokyklų mokytojams savo kvalifikacijos ir ypač lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimui, siekiant užtikrinti, kad mokymo kokybė nepablogėtų ir kad mokytojai neprarastų savo darbo vietos dėl nepakankamo kalbos mokėjimo.

3. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtraukti socialinių partnerių atstovus į naujai įsteigtą Tarpvyriausybinę darbo grupę dėl nacionalinių mažumų. Tai galėtų gerokai prisidėti ieškant optimalių sprendimų, kurie apsaugotų mažumų mokyklų mokinių ir mokytojų gerovę.

 

 

 

Rūta Osipavičiūtė, Tatjana Babrauskienė

www.svietimoprofsajunga.lt