Antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,9 procentinio punkto ir sudarė 18,5 procento, moterų – sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 12,7 procento. Mieste nedarbo lygis antrąjį ketvirtį siekė 13, kaime – 21,8 procento. Per ketvirtį nedarbo lygis mieste sumažėjo 1,2, kaime – 2,6 procentinio punkto.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis antrąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 33,6 procento. Per ketvirtį jaunimo nedarbo lygis sumažėjo 0,5 procentinio punkto, per metus – 3,5 procentinio punkto. Antrąjį 2011 m. ketvirtį, kaip ir pirmąjį, kas dešimtas 15–24 metų amžiaus asmuo buvo bedarbis (atitinkamai 9,7 ir 10,1 proc.).
Ilgalaikio nedarbo lygis antrąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 8 procentus ir buvo 0,7 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį 2011 m. ketvirtį.
Nedarbas 2010–2011 m.
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2011 m. ketvirtį šalyje buvo 255,6 tūkst. bedarbių, tai yra 22 tūkst. (7,9 proc.) mažiau nei pirmąjį 2011 m. ketvirtį. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 41,6 tūkst. (14 proc.).
Daugiau kaip pusė (58,5 proc.) bedarbių turėjo vidurinį arba vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, kas septintas (14 proc.) – pagrindinį išsilavinimą, kas aštuntas (12,8 proc.) – aukštąjį arba aukštesnįjį.
Antrąjį 2011 m. ketvirtį kas antras (51,5 proc.) bedarbis buvo ilgalaikis. Ilgalaikių bedarbių antrąjį 2011 m. ketvirtį buvo 131,6 tūkst., arba 9,4 tūkst. (6,7 proc.) mažiau nei pirmąjį ketvirtį.
Antrąjį 2011 m. ketvirtį šalyje dirbo 1 mln. 385 tūkst. gyventojų, arba 44,7 tūkst. (3,3 proc.) daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius ypač padidėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (13,6 tūkst.), prekyboje (12,6 tūkst.), pramonėje (7,7 tūkst.), ir statyboje (6,3 tūkst.), 5,2 tūkst. sumažėjo dirbančiųjų sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, 3,1 tūkst. – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.
15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis antrąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 60,8 procento, per ketvirtį jis padidėjo 1,7 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis beveik susilygino su moterų: antrąjį 2011 m. ketvirtį 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 60,7, moterų – 60,8 procento.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) užimtumo lygis antrąjį 2011 m. ketvirtį sudarė 19,2 procento, per ketvirtį jis sumažėjo 0,2 procentinio punkto.
Pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį sumažėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 49,7 procento.
Statistinė informacija parengta remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis. Tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, taikant Tarptautinės darbo organizacijos naudojamas užimtų gyventojų ir bedarbio sąvokas, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių.
Tyrimas atliktas taikant imčių metodą. Per antrąjį 2011 m. ketvirtį apklausta 14 tūkst., arba 0,5 procento, 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems gyventojams.
NEDARBO LYGIS BALTIJOS ŠALYSE
Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį aukščiausias 15–74 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis buvo Latvijoje (16,2 proc.), žemiausias – Estijoje (13,3 proc.), Lietuvoje nedarbo lygis sudarė 15,6 procento. Per ketvirtį nedarbo lygis daugiausia sumažėjo Lietuvoje – 1,6 procentinio punkto, Estijoje – 1,1, Latvijoje – 0,4 procentinio punkto.
Sąvokos
Bedarbis – nedirbantis 15–74 metų amžiaus asmuo, kuris aktyviai ieško darbo (per paskutines keturias savaites) ir per apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti.
Darbo jėga – visi užimti gyventojai ir bedarbiai.
Ilgalaikis bedarbis – bedarbis, ieškantis darbo vienus metus ar ilgiau.
Ilgalaikio nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas ilgalaikių bedarbių ir darbo jėgos santykiu.
Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.
Užimti gyventojai – 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno.
Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.
Pastaba. Lietuvos darbo birža registruodama bedarbius taiko Užimtumo rėmimo įstatyme įtvirtintą bedarbio sąvoką, pagal kurią bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, įstatymu nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo ir yra pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Lietuvos darbo birža skelbia registruotą nedarbą, išreiškiamą darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį buvo 246,7 tūkst. registruotų bedarbių, kurie sudarė 11,6 procento darbingo amžiaus šalies gyventojų.
Pranešimas spaudai apie nedarbo lygio pokyčius trečiąjį 2011 m. ketvirtį bus skelbiamas 2011 m. lapkričio 18 d.
Lietuvos statistikos
departamento informacija
