Projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerija, pasiūlymus ir pataisas teikė Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacija ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacija.
ŠMM Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Merkelienė pristatė pagrindinius pakeitimus, kuriems pritarė ŠMM: mokytojams tarifinis atlygis bus nustatomas už 18 kontaktinių darbo valandų per savaitę (ne pedagoginių); tarifikuojamų 1-3 valandų skaičių nustatys mokyklos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais (nebuvo derinimo); vadovavimo klasei valandų skaičių nustatys mokyklos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais (nebuvo derinimo); išimtos pedagoginės 5 val. vadovams ir pavaduotojams, sumažinta jų minimalių koeficientų riba, tuo praplečiamos „žirklės“; priedai dirbantiems su spec. vaikais nustatomi tik vienam iš vadovų; numatyti priedai tautinių mažumų mokytojams, kurie dėstys lietuvių kalba; prie papildomų darbų pridėtas laboratorinių, praktinių ir kitų tiriamųjų darbų vykdymas.
Su šiais pakeitimais komiteto nariai sutiko, tačiau pažymėjo, kad dokumento projektą gavo per vėlai – likus porai dienų iki posėdžio, todėl nespėjo išsamiai išnagrinėti visų pataisų. Buvo nutarta, kad projektas bus išsamiai svarstomas kitą posėdį. Iki to laiko ŠMM atstovai įsipareigojo, kad ministras sudarys darbo grupę, kuri apibendrins visų socialinių partnerių pasiūlymus. Komitetas nutarė įpareigoti ŠMM parengti lyginamąjį variantą ir išdėstyti išsamius argumentus, kodėl vieni ar kiti pasiūlymai nėra priimtini.
Diskutuojant dėl švietimo sektoriaus kolektyvinės sutarties, komiteto narių nuomonės išsiskyrė – profesinių sąjungų atstovai pasisakė, kad tokia sutartis reikalinga, būtina ir neišvengiama. Mokyklų vadovų atstovai irgi pasisakė už derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties. ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Alvydas Puodžiukas išsakė nuomonę, kad pakanka Trišalės tarybos Švietimo komiteto, sutartis nėra būtina.
Tačiau esminis klausimas liko neatsakytas, kas Lietuvoje yra darbdavių organizacija švietimo sektoriuje. Lietuvos savivaldybių asociacija oficialiai teigia, kad neturi teisinių įgaliojimų vykdyti darbdavių organizacijos funkcijų, nors daugelio švietimo įstaigų steigėjos yra savivaldybės. ŠMM irgi kratosi sutarties, nors ministerija reguliuoja svarbiausius mokytojams klausimus: darbo užmokestį ir darbo sąlygas. Nutarta kreiptis į LR Trišalę tarybą, kad ši išaiškintų, kas yra šakos kolektyvinės sutarties šalys švietimo sektoriuje.
LŠPS atstovai pakvietė visus komiteto narius dalyvauti balandžio 18-20 dienomis vyksiančiame tarptautiniame seminare, kuriame Lenkijos, Slovėnijos ir Vokietijos kolektyvinių derybų ekspertai pasidalins savo šalių patirtimi, kaip vykdomos derybos jų šalių švietimo sektoriuje.
Kitas Trišalės tarybos Švietimo komiteto posėdis planuojamas birželio 14 dieną.
LŠPS informacija