Tačiau, 43 proc. darbuotojų jaučiasi nemotyvuoti arba neturintys priemonių tinkamam darbo atlikimui.
Net 84 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad sutiktų dirbti uoliau. Visgi tik 57 proc. teigė, jog darbe sudaromos sąlygos taip elgtis. Beveik trečdalis darbuotojų (27 proc.) norėtų ir galėtų dirbti daugiau, tačiau jaučia, kad jų bendrovės pačios tam užkerta kelią.
„Šis tyrimas rodo, kad didelė dalis darbuotojų jaučiasi nemotyvuoti ir neefektyvūs, nors ir galėtų dirbti daugiau nei reikalauja jų esamos pareigos“, – sako „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.
Pasak N. Songinaitės, dauguma tyrime dalyvavusių Europos bendrovių valdybos narių ir vadovų supranta, kad nemotyvuoti darbuotojai yra viena didžiausių problemų versle, tačiau tik nedaugelis vadovų imasi konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. 4 iš 10-ies respondentų teigė, kad darbuotojų įsitraukimo problema tik labai retais atvejais yra aptariama valdyboje.
Trūksta motyvacijos sistemų
Tyrimas parodė, kad daug bendrovių Europoje neturi efektyvių darbuotojų motyvacijos sistemų.
„Daliai europiečių trūksta motyvacijos stengtis, o vadovai, nors ir mato šią problemą, dažnai nesiima veiksmų jai spręsti. Nesprendžiama motyvacijos problema gali stipriai sutrukdyti verslo plėtrai, nes organizacijos su labiau įsitraukusiais darbuotojais gerokai lenkia kitas – statistika rodo, kad tokių įmonių pajamos auga net 4,5 kartų greičiau“, – sako N. Songinaitė.
Ekspertės teigimu, įvairių lygių vadovai turi jaustis galintys kurti labiau motyvuotą aplinką. „Vadovai turi svarbią užduotį – nustatyti aiškius tikslus ir paskatinti darbuotojus jų siekti. Jie turėtų išklausyti savo darbuotojus, nuolat skatinti juos ir investuoti laiko ir lėšų savo gebėjimų motyvuoti kitus tobulinimui, – teigė ji. – Kai padalinių vadovai jaučiasi negalintys daryti įtakos darbuotojų motyvacijai, jie net negalvoja apie būdus, kurie ją padidintų. Tuomet vadovai tiesiog atlieka savo tiesioginės atskaitomybės darbus.”
Bendrovės specialistų nuomone, darbuotojų įsitraukimo problema turėtų rūpintis įmonių aukščiausi vadovai ar kiti lyderiai. Aukščiausiojo lygio vadovai paprastai neįvertina viduriniosios grandies vadovų įtakos darbuotojų motyvacijai – tik 13 proc. bendrovių „galvų“ sutinka, kad vidurinio lygio vadovai yra atsakingi už darbuotojų įsitraukimą.
Trečdalis (33 proc.) viduriniosios ir žemesnės grandies vadovų lygiuojasi į linijinius vadovus dėl jų asmeninio įsitraukimo ir motyvacijos, o 17 proc. teigia, kad vadovai ar vadovų komanda turi įtakos jų įsitraukimo lygiui ir motyvacijai.
Vyresni vadovai dėmesingesni pavaldinių motyvacijai
Tyrimo duomenimis, ketvirtis (23 proc.) viduriniojo ir žemesniojo lygio vadovų teigia, kad jų atstovaujamos bendrovės visai nevertina darbuotojų motyvacijos. Bendrovėse, kurios taiko įvairius motyvacijos vertinimo metodus, 40 proc. darbuotojų netiki metodų efektyvumu ir mano, kad tai neparodo tikrojo darbuotojų motyvacijos lygio.
Pasak N. Songinaitės, kartais bendrovėse nesutampa vadovų ir darbuotojų požiūris į taikomus motyvacijos didinimo metodus. Pavyzdžiui, kas antras tyrime dalyvavęs vadovas mano, kad reguliarus vadovų buvimas tarp darbuotojų gali padidinti darbuotojų motyvaciją, tačiau su tuo sutinka tik 26 proc. žemesnio lygio vadovų.
„Prasidėjus nuosmukiui pasikeitė darbo aplinka, todėl anksčiau taikyti darbuotojų įtraukimo metodai turi būti atidžiai peržiūrėti. Darbuotojų motyvacija yra vienas iš kertinių dalykų versle. Jei darbuotojai nėra motyvuoti, jie daro žalą bendrovei dėl abejingo požiūrio į darbą ir nepalankios atmosferos kolektyve kūrimo. Vadovai, kurie žino, kokios konkrečios priemonės motyvuoja darbuotojus, gali padėti savo darbuotojams dirbti efektyviai“, – sako N. Songinaitė.
Šis tyrimas parodė, kad didelė dalis Europos bendrovių vadovai neišnaudoja savo darbuotojų potencialo. „Paradoksalu, kad didžioji dauguma tyrime dalyvavusių darbuotojų būtų linkę stengtis dėl bendrovės gerovės, tačiau nemato tikslo, nėra skatinami taip elgtis“, – sako N. Songinaitė.
VERSLO SAVAITĖ
