Pagal valstybės nustatytą minimalią algą – lietuva es uodegoje

Minimalus atlyginimas 27-iose Europos Sąjungos valstybėse svyruoja nuo 123 eurų (424,35 litų) Bulgarijoje iki 1 758 eurų (6 065 litų) Liuksemburge, skelbia ES statistikos agentūra Eurostat.


Iš viso ES yra devynios šalys, kur minimali alga nesiekia 400 eurų (1 380 litų). Tarp jų ir Lietuva, greta Rumunijos, Bulgarijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos, Čekijos ir Lenkijos.


Portugalijoje, Maltoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Graikijoje minimalus valstybės nustatytas užmokestis svyruoja nuo 550 iki 950 eurų ( 1 897,5 iki 3 277,5 litų).


Dar šešiose valstybėse narėse – Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Airijoje ir Liuksemburge – minimalus atlygis per mėnesį viršija 1 100 eurų arba 3 795 litų.


Likusiose šalyse narėse valstybė nenustato minimalaus darbo užmokesčio.


Perkamosios galios standartas – irgi vienas žemiausių


Visoje ES smarkiai skiriasi ir perkamosios galios standartai, kuomet toks pats prekių ir paslaugų krepšelis atskirose valstybėse kainuoja labai skirtingai.


Eurostat pažymi, kad pirmosios ir antrosios grupių šalys turi ir mažesnes kainas, daugiau uždirbančių šalių gyventojai už įprastas prekes ir paslaugas išleidžia daugiau, todėl jų perkamoji galia santykinai mažesnė.


Nors Airijoje minimalus atlyginimas antras pagal dydį, tačiau pagal perkamąją galią ji tik penkta. Lietuva ir pagal minimalų atlygį ir pagal perkamosios galios standartą yra trečia nuo pabaigos tarp 27 ES valstybių.


Skurdžiausios ir pagal minimalų atlygį ir pagal perkamosios galios standartą – Bulgarija su Rumunija.


Didžiausias perkamosios galios standartas yra Liuksemburge, toliau seka Nyderlandai, Belgija, Prancūzija ir Airija.


Perkamosios galios standartas (PGS) – tai bendros Europos Sąjungos šalims narėms pasirinktos dirbtinės valiutos vienetas, kuriuo remiantis apskaičiuojami šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetai. Vienas PGS visose šalyse atitinka tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, tačiau kiekvienoje šalyje, atsižvelgiant į kainų lygį, reikia skirtingo nacionalinės valiutos kiekio tam, kad būtų galima nupirkti šį prekių ir paslaugų rinkinį.


 


 


Justina Juršytė


www.DELFI.lt