Šalies profesinės sąjungos protestavo prieštaraudamos atlyginimų ir pensijų mažinimui, socialinės nelygybės didinimui. Reikalavo didinti minimalų atlyginimą, grąžinti atimtas pensijas, nedidinti maisto produktų kainų, kurti realias darbo vietas, skatinti ekonomiką, žaboti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką.
Panevėžyje prie miesto savivaldybės piketavo penki trijų profesinių sąjungų atstovai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbo federacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai. Piketuoti tokiam skaičiui žmonių leidimo nereikia.
Panevėžyje nebuvo rengtas mitingas – darbo dieną nenorėta trukdyti. Be to, pagrindinis mitingas vyko sostinėje.
Tiesa, miesto valdžios atstovai likus dešimčiai minučių iki piketo pabaigos taip ir nepasirodė.
Nepaisant to, manyta, kad žmonių dėmesį pavyko atkreipti. „Svarbu kažkam padaryti pradžią“, – įsitikinę profesinių sąjungų atstovai.
Pabendrauti su piketuotojais buvo atėjęs buvęs Seimo narys Gintaras Šileikis. G.Šileikis antrino profsąjungininkams, kad šalies valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti žmonėms.
Daugiau nei trečdalis milijono lietuvių neturi darbo, žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas gyventojas, o vėl kalbama apie biudžeto deficito mažinimą. Profesinės sąjungos įsitikinusios, kad biudžeto skylių negalima lopyti vien dirbančiųjų, mamų ar senelių sąskaita. Būtina skatinti vartojimą, mažinti valstybės valdymo išlaidas, pažaboti kontrabandą.
Itin didelė problema – darbo vietų kūrimas. Kuo daugiau jų būtų, tuo mažiau reikėtų socialinių pašalpų, kurias žmonės jau pradeda vadinti socialiniu genocidu.
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos socialinio dialogo programos koordinatorės Panevėžyje Birutės Čepienės, tėvai neturi darbo, priversti gyventi iš pašalpų, o vaikai nemato gero pavyzdžio – dirbančių tėvų.
Didelį nerimą kelia ir augančios maisto kainos. Pasak Lietuvos darbo federacijos Panevėžio apskrities pirmininkės Jelenos Soms, iš aukštų valdžios tribūnų girdima, kad krizė baigėsi, bet tai nesutampa su tuo, ką žmonės realiai mato parduotuvėse. Artėja žiema, gyventi bus dar sunkiau, nes prisidės sąskaitos už šildymą.
Nerimą kelia ir emigracijos mastai. Oficialiais duomenimis, emigravo daugiau nei pusė milijono šalies gyventojų. Be to, tėvai brangiai sumoka už mokslą, o vaikai priversti išvažiuoti svetur ir neretai dirbti ne pagal išsilavinimą.
parengė Birutė Čepienė
Šaltinis „Panevėžio balsas“
