Nuo liepos dalis jų ne tik neplanuotu laiku kviečiami atvykti į Darbo biržą, siunčiami į darbuotojų ieškančias įmones, bet ir turi pasirašyti sąžiningumo deklaraciją. Lietuvos darbo birža (LDB) pripažįsta, kad šis dokumentas neturi juridinės galios, tačiau esą atsisakymas darsyk nurodyti, jog neturi darbo, suteikia papildomų motyvų patikrinti bedarbį.

„Aš (vardas, pavardė) patvirtinu, kad nedirbu nelegaliai, neturiu su darbo santykiais užsienio šalyje susijusių pajamų. Įsipareigoju nedelsiant raštu informuoti darbo biržą apie bet kokius pateiktos informacijos pasikeitimus“, – taip skamba šios deklaracijos tekstas.

LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis pripažino, kad neturi svertų priversti bedarbius, jau anksčiau Darbo biržai nurodžiusius, kad neturi darbo, darsyk tai patvirtinti pasirašant deklaraciją, tačiau pripažįsta, kad nesutikimas suteikia motyvų juos patikrinti papildomai.

„Žmogus, pateikdamas duomenis apie save, nurodo, kad jis nedirba. Jis užpildo darbo ieškančiojo duomenų kortelę, o tai, kad jis atsisako pasirašyti deklaraciją, yra tik papildoma motyvacija jį papildomai patikrinti“, – DELFI sakė jis.

Pirmosios tokios deklaracijos pradėtos teikti nuo liepos. Jos pasiūlomos ilgalaikiams bedarbiams, kuriems taikomas aktyvinimo planas ir jie kviečiami atvykti neplanuotu laiku.

„Mes jaučiame, kad mūsų klientų sąraše yra pakankamai nesąžiningų žmonių, dėl to nusprendėme tai padaryti. Kokia didžiausia bausmė? Visų pirma, nesąžiningam žmogui turėtų būti labai gėda. Iš tikrųjų, baudų nėra. Įgyvendindamas šią idėją nemaniau, kad dokumentas bus įžeidžiančio turinio. Pavyzdžiui, viename mieste 30 žmonių, kurių buvo paprašyta pasirašyti deklaracijas, iš karto nusipirko verslo liudijimus“, – apie sumanymą duoti daliai bedarbių pasirašyti deklaraciją sakė M. P. Balašaitis.

Ilgalaikiu bedarbiu laikomas žmogus, kuris nedirbo paskutinius dvejus metus.

Informacinio pobūdžio dokumentas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Jolanta Cinaitienė sakė mananti, kad toks dokumentas jokios papildomos teisinės galios neturi ir yra tik informacinio pobūdžio.

„Žmogus, kuris pasirašo deklaraciją, teigia Darbo biržai, kad tokių pajamų neturi. Tuo pačiu jis yra informuojamas, kad jeigu turėtų tokių pajamų, tuomet jam kiltų atsakomybė pagal kitus teisės aktus. Pavyzdžiui, vienu metu gavus garantijas iš Darbo biržos, pašalpas ir neoficialią algą. Tai yra informacinio pobūdžio deklaracija, bedarbio padėties išreiškimas ir jo pareigų priminimas“, – savo nuomonę dėstė teisininkė.

Tačiau ir be tokios deklaracijos bedarbio pareigos lieka tos pačios, o valstybė turi tokias pačias galias išsiieškoti nepelnytai jam sumokėtus pinigus, pavyzdžiui, jei būtų nustatyta, kad žmogus vienu metu ir dirbo nelegaliai, ir gavo bedarbio pašalpą ar kitokią socialinę paramą.

LDB liepą visoje Lietuvoje atrinko ilgalaikių 10825 bedarbių, kuriems taikė bedarbių integravimo intensyvinimo projektą. Iš šių bedarbių beveik 2 tūkst. įsidarbino, dar apie 1500 buvo išbraukti iš bedarbių savo noru arba dėl pažeidimų.

Tokias atrankas ketinama rengti visus metus.

 

DELFI primena, kad nuo liepos įsigaliojo sugriežtinta bedarbių registravimo tvarka, pavyzdžiui, per dvi dienas triskart neatsiliepęs telefonu, kai skambina darbo biržos darbuotojas, bedarbis gali netekti savo statuso. Jei bedarbis neturi telefono, jis tai turi nurodyti registruodamasis LDB.

Pagal naująją tvarką bedarbis pusei metų bus išbraukiamas iš sąrašų, jei atsisako siūlomo darbo, tačiau Darbo birža darbą pagal specialybę siūlys tik pusę metų, vėliau siųs į bet kokį darbą.

Taip pat bedarbiais negalės tapti tie žmonės, kurie savo žemę yra įregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, individualių įmonių savininkai, sustabdę įmonės veiklą.

Iki šiol už tam tikrų pareigų nevykdymą bedarbiams buvo galima trims mėnesiams sustabdyti jų statuso galiojimą. Nuo šiol statuso sustabdymą pakeis išbraukimas iš sąrašų pusei metų.

Kai bedarbis bus išbrauktas iš LDB sąrašų, nei jis, nei jo šeima negalės gauti socialinių pašalpų ir turi mokėti 72 Lt privalomąjį sveikatos draudimo mokestį.

Šiuo metu darbo Lietuvoje neturi maždaug 14,8 proc. darbingo amžiaus žmonių. LDB anksčiau buvo suskaičiavusi, kad maždaug 100 tūkst. iš oficialiai registruotų daugiau nei 300 tūkst. bedarbių yra netikri.

 

 

Rasa Lukaitytė

www.DELFI.lt