Tarp suprantamų ir teisėtų reikalavimų „didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kurti realias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą“ yra ir reikalavimas „mažinti maisto produktų kainas“. Jis verčia gūžčioti pečiais ekonomistus, kurie jau pavargo aiškinti, kad valstybė nereguliuoja laisvosios rinkos.

„Žmonėms dabar reikia fiziškai išgyventi, jau nekalbant apie psichologiją“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidariumas“ vadovė Aldona Jašinskienė. Jos teigimu, akcijos bus organizuojamos Europos Sąjungoje, „vienu metu dėl beveik vienodų reikalavimų“.

 

Nacionalinis susitarimas – iki gruodžio

Pasak A. Jašinskienės, profesinių sąjungų vadovų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės praėjusių metų spalį pasirašytas Nacionalinis susitarimas baigia galioti šių metų gruodį. „Mes norime žinoti į priekį. Norime žinoti, kas bus. Vėl eisime langų skaičiuoti? Nenorime. Pirmiausia norime, kad verslas ir Vyriausybė atsiskaitytų už tai, dėl ko buvo sutarta. Norime, kad mums paaiškintų, kiek darbo vietų buvo sukurta, kai profesinės sąjungos nusileido dėl mažesnio pelno mokesčio verslui. Ar jie padidino savo pelnus, ar sukūrė darbo vietų? Ne tokių, kur reikia penkių diplomų, bet tokių, kur gali dirbti paprastas žmogus“, – sakė A. Jašinskienė.

Ji pripažino, kad profesinės sąjungos nesugebėjo išsiderėti didesnės minimalios algos nei 800 litų per mėnesį, todėl dabar esą sieks, kad ji būų padidinta iki 1200 litų. „Gal tai drastiška, bet tegul skaičiuoja, kaip nori, o mes to reikalausime“, – nukirto A. Jašinskienė.

 

Populistinis siekis

Iš pensijų negalintys pragyventi pensininkai, sunkiai besiverčiantys vaikus auginantys tėvai, bedarbių armija, darbo vietų trūkumas, per mažas minimalus atlyginimas, per didelės maisto produktų kainos, nerenovuojami daugiabučiai, išaugusi kontrabanda – tai, pasak profesinių sąjungų, turi badyti akis Vyriausybei. „Krizės padariniai krito ant dirbančiųjų pečių. Kitos šalys nuėjo kitu keliu“, – sakė A. Jašinskienė.

Tačiau šalia išvardytų problemų reikalavimas, kad Vyriausybė mažintų maisto produktų kainas, kvepia populizmu. Juk profesinių sąjungų vadovai ir jiems patariantys asmenys turi žinoti, kad ministrų kabinetas kainų nereguliuoja.

„Tokį reikalavimą reikia suprasti kaip? Kaip kainų įšaldymą? Toks reikalavimas prasižengia su laisva rinka. Man atrodo, kad profesinės sąjungos nelabai susigaudo situacijoje“, – Alfa.lt sakė banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis.

Kita vertus, juk galima suprasti – reikalavimas grąžinti pensijas aktualus tik pensininkams, vaikų neturintiesiems nerūpi, kad atžalas auginantys gauna mažesnes socialines išmokas. Tuo tarpu maisto produktų kainos rūpi visiems – ir valdininkams, ir verslininkams, ir bedarbiams.

 

Jau bandė riboti

Valdžia kartą jau bandė riboti maisto produktų kainas, tačiau laiku susivokė. Praėjusiais metais Seimas priėmė Kainų įstatymo pataisas, kurios apribojo maisto produktų antkainius. Tačiau prieš tokį reguliavimą pasisakius prezidentui Valdui Adamkui, savo sprendimą pavadino „klaida“ ir pataisas atmetė.

Tuomet premjeras Andrius Kubilius išsakė savo nuomonę – šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, veikia laisvosios rinkos dėsniai. „Visi labai gerai žinome, kur veda kainų reguliavimas. Tai – sovietinis reliktas. Yra žinomi rinkos dėsniai, jų nepaisymas gali labai brangiai kainuoti“, – sakė premjeras.

Svarstant šio įstatymo pataisas praėjusių metų balandį buvo pripažinta, kad mažmeninėje prekyboje yra nemažai problemų, tačiau bet koks ribojimas gali nuvesti valstybę į Europos Teisingumo Teismą, kur gali tekti už mėginimą reguliuoti laisvąją rinką ploti nemenkas kompensacijas.

 

Alfa.lt