Skaičiuojama, kad neteisėta ekonomine veikla Lietuvoje gali verstis kas trečias asmuo, gaunantis pajamų. Valdžia mokestinių nuostolių net nedrįsta skaičiuoti.
Lygiai prieš metus ekonomikos ekspertai konstatavo, kad vadinamasis šešėlis dengia ketvirtadalį Lietuvos ekonomikos, ir prognozavo, jog 2010–aisiais jis išaugs iki trečdalio. Šiemet, kaip teigiama, nebuvo pastebėta net bandymų lįsti į dienos šviesą, bet guodžia esą tai, kad daugiau nėra impulsų šešėlinei ekonomikos daliai dar labiau išsiplėsti.
Tačiau prieš kelias savaites bankininkai, pristatydami pinigų priėmimo bankomatų paslaugas, paskelbė, jog per pirmąjį šių metų pusmetį grynųjų pinigų įmokėjimo į šiuos bankomatus operacijų padaugėjo 3 kartus, palyginti su praėjusiais metais. Todėl bankai net planuoja plėsti grynuosius priimančių bankomatų tinklą. Bankininkai tvirtina nė nemąstę, iš kur žmonės traukia tuos pinigus ir masiškai deda į bankų sąskaitas.
Antai vien SEB banko duomenimis, per vieną operaciją gyventojų į sąskaitas įmokama vidutinė suma pinigus priimančiuose bankomatuose siekia apie 800 litų. Pirmąjį pusmetį kiekviename iš 11 šio banko grynuosius priimančiame bankomate buvo atlikta daugiau kaip 10 tūkst. pinigų įdėjimo operacijų. Pernai – maždaug po 3,5 tūkstančio kiekviename bankomate.
Pavasarį šalies gyventojų apklausą atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia, kad 2009–aisiais beveik 40 proc. Lietuvos žmonių gavo šešėlinių pajamų.
Legalaus darbo nenori
Kai kurie darbuotojų ieškantys darbdaviai, ypač statybų sektoriaus, šiemet susiduria su nauju reiškiniu: statybininkai, kuriuos jie norėtų įdarbinti pagal darbo sutartis, atsisako legaliai dirbti. Apie tai neseniai viešai prabilo Klaipėdoje registruotos statybų bendrovės „Lankstinys“ vadovai. Esą ieškodami darbuotojų pagal skelbimus jie susidūrė su neįprasta situacija: pasiūlė darbą aštuoniems statybininkams, bet iš šešių išgirdo, kad šie gali dirbti tik neoficialiai.
Dar anksčiau apie nemokamų mokesčių iškreipiamą verslo riziką prakalbo geodeziniais ir kadastriniais matavimais, teritorijų planavimu užsiimančios bendrovės „Geometra“ vadovas. Pasak jo, mokesčių nemokančios įmonės turi galimybę gerokai nuleisti darbų kainas ir nurungti konkurentus. Taip pat populiaru susitarti, kad už darbus būtų išrašyta mažesnė sąskaita, nei jie realiai kainavo. Tada verslininkai susižeria likusią kainos dalį sau į kišenę, o norintieji dirbti sąžiningai susiduria su iškreipta konkurencija.
Biudžete tebekyšo šešėlio ausys
LŽ paklaustas, ar grynųjų pinigų įdėjimo į bankomatus išpopuliarėjimas šiemet yra vienas šešėlinių pajamų atspindžių, SEB banko prezidento patarėjas, ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda atsakė, kad tokią išvadą bus galima padaryti stebint ilgalaikę tendenciją. Šiuo metu jis daro prielaidą, jog į sąskaitas, tikėtina, sugrįžta per atostogas žmonių neišleisti pinigai.
„Verslo ciklo logika sako, kad pačiame giliausiame krizės taške motyvacija slėptis šešėlyje yra daug didesnė negu atsigavimo laikotarpiu. Šioks toks atsigavimas, ypač eksporto sektoriuje, prasideda, tad įmonės jau gali ir be nelegalių ar už įstatymo ribų esančių būdų suvesti galą su galu. Natūralu, kad protingai mąstantis verslininkas nesiimtų mokesčių vengimo ar slėpimo rizikos“, – mano G.Nausėda.
Tačiau tai, jog vis dar didžioji dalis mokesčių mokėtojų, tiek verslininkų, tiek gyventojų, „lindi tamsiame ekonomikos kampe“, rodo pirmojo šių metų pusmečio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimo į nacionalinį biudžetą rezultatai. LŽ skaičiavimais, įplaukos iš GPM pernai pirmąjį pusmetį buvo 1,958 mlrd. litų, o atitinkamu laikotarpiu šiemet – 1,618 mlrd. litų, t. y. 17 proc. mažesnės. Bet šio pusmečio planas viršijamas 5 procentais.
„GPM yra lengviausiai, be jokių schemų apeinamas mokestis. Tai leidžia daryti atlyginimų mokėjimas vokeliuose, išvengiant GPM, „Sodros“ ir kitų socialinių mokesčių. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apėjimo schemos daug sudėtingesnės. Be to, PVM surinkimą net ir lemia šešėliniai pinigai, patekę į apyvartą. Pakliuvę į pirkimo etapą jie savotiškai legalizuojami, juk už parduodamas prekes ir paslaugas, už kurias atsiskaitoma šešėliniais pinigais, skaičiuojamas PVM. Kaip matome, dėl PVM surinkimo į nacionalinį biudžetą jokių problemų nėra, o GPM surinkimas stringa. Tai yra požymis, kad pačiu sunkiausiu metu dalis verslo nuėjo į šešėlį ir vis dar mėgina taupyti legalumo sąskaita“, – aiškino ekonomistas.
Prieš metus G.Nausėda įspėjo apie ekonomikos persikėlimo „ant šešėlinių bėgių“ spartėjimą. Šiemet, pasak jo, nelegalios veiklos mastai jau nedidėja, bet nematyti ir pastangų, kad tokią veiklą būtų bandoma legalizuoti. „Ekonomikos šešėlis nedidėja, tačiau tie, kurie nuėjo į šešėlį, kol kas iš jo neparėjo. Ištraukti juos į dienos šviesą galėtų valstybės politika, eidama mokesčių mažinimo linkme. Bet artimiausiais metais to nereikėtų tikėtis. Todėl valstybės politika prie ekonomikos šešėlio legalizavimo neprisidės. Labiau tikėtinas kitas būdas – ekonomikos atsigavimas, kuris padės įmonėms užsidirbti daugiau pinigų. Tik tuomet verslininkai nenorės vėl imtis sau ant galvos didžiulės rizikos“, – kalbėjo G.Nausėda.
Laukia geresnių laikų
LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas LŽ sakė, kad šešėlinės ekonomikos reiškinį visuomet sunku apčiuopti ir tiksliai pamatuoti. „Vis dėlto galima rasti duomenų, rodančių, jog Lietuvoje šešėlis plečiasi. Pavyzdžiui, šių metų gegužės mėnesį LLRI užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią apklausą, kuri parodė, kad beveik 40 proc. šalies gyventojų praėjusiais metais gavo šešėlinių pajamų (pinigų vokelyje, nesumokėjus ar nuslėpus dalį mokesčių, tarkim, neįsigijus verslo liudijimo, neturint individualios veiklos pažymėjimo, nelegaliai pardavus cigaretes, degalus ar alkoholį)“, – pabrėžė jis.
Duomenis apie Lietuvos gyventojų gaunamas šešėlines pajamas papildo LLRI krašto ekonomikos tyrimo, daryto metų pradžioje, rezultatai. Iš jų matyti, kad 2009–aisiais 37 proc. ūkio vienetų bent dalį savo veiklos vykdė pasitraukę į šešėlį. „Manoma, 2010 metais ši dalis padidės iki 42 procentais. To paties tyrimo duomenimis, pernai šešėlinė ekonomika sudarė apie 24 proc. BVP, 2010–aisiais ji padidės iki 27 procentų“, – prognozavo V.Žukauskas.
Pasak eksperto, 2009–uosiuos buvo galima pavadinti šešėlinės ekonomikos atgimimo metais. Panaši tendencija išlieka ir šiemet. „Rinkos dalyvių vertinimais, šešėlinės ekonomikos požiūriu grįžtame dešimčia metų atgal. Viena vertus, tai ekonominių sunkumų Lietuvoje pasekmė. Prastėjant verslo ir namų ūkių padėčiai žmonės bandė išgyventi pasitraukdami į šešėlį. Kita vertus, situaciją pablogino įvairūs valdžios sprendimai, ypač mokesčių naštos didinimas. Šešėlį „maitina“ tai, kad legaliai ir skaidriai vykdyti ekonominę veiklą tapo sunku – ne tik dėl prastos ekonominės padėties, bet ir dėl to, jog trūksta naštą mažinančių valdžios sprendimų, o didinančių – perteklius“, – dėstė V.Žukauskas. Ekspertas priminė, kad dėl to nukenčia valstybė. Šešėlis yra viena priežasčių, kodėl padidinti mokesčiai negali išspręsti valstybės biudžeto problemų.
Situacija beveik nepasikeitė
Kaip LŽ informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), per pirmąjį pusmetį nustatyta 193,1 mln. litų nuslėptų mokesčių, o tai 5 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
VMI pasitikėjimo telefonu apie darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose šiais metais gauta mažiau pranešimų – tik 355, praėjusiais metais – daugiau kaip 500. Iš viso gauti 1428 pranešimai apie įvairaus pobūdžio pažeidimus, per analogišką laikotarpį pernai – daugiau kaip 1500.
Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, VMI nustatomi mokesčių vengimo ir slėpimo būdai panašūs kaip ir praėjusiais metais. „Gyventojų vykdoma neregistruota individuali veikla, pažeidimai, susiję su nepagrįsta PVM atskaita, juridinių vienetų veikla, mokesčių išvengimo tikslais perkeliama kitam juridiniam asmeniui (“fenikso sindromas“), gyventojų pajamų nedeklaravimas, pajamų neapskaitymas, pasinaudojant šiuolaikinių kasos aparatų funkcinėmis savybėmis, ir daug kitų“, – vardijo jis. A.Klerauskas neabejoja, kad vengti mokesčių ir slėpti juos skatina aštrėjanti konkurencinė kova rinkoje, taip pat didelis nedarbas.
Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė LŽ teigė, jog oficialią statistiką apie šešėlinės ekonomikos dydį skelbiantis Statistikos departamentas atsilieka dvejus metus, o kitų institucijų ar organizacijų pagal skirtingus metodus matuojamas šešėlis rodo skirtingus rezultatus. „Vienas metodų galėtų būti sugretinimo metodas. Tačiau gretindami biudžeto pajamų duomenis, pavyzdžiui, pajamas iš PVM ir GPM, negausime tikslių vertinimų. Kai kurios gyventojų pajamos per GPM surinkimą einamuoju metu nematomos, nes dalis jų, tarkim, individualios veiklos, turto pardavimo ir panašios, gaunamos, o GPM bus sumokėtas kitąmet deklaravus pajamas. Be to, įsigydami prekes ar paslaugas gyventojai naudojasi ir santaupomis“, – sakė G.Balčytytė. Finansų ministerijos atstovė pažymėjo, kad vėluojantis mokesčių mokėjimas reiškia sumokėjimo perkėlimą į ateinantį laikotarpį, todėl biudžetas nuostolių dėl to esą nepatiria.
„Gana populiaru dėl šešėlinės ekonomikos kaltinti Lietuvoje galiojančius mokesčių tarifus. Antai Skandinavijos šalys, į kurias neretai norime lygiuotis, turi kur kas didesnius mokesčių tarifus, tačiau itin mažą neapskaitytą, t.y. šešėlinę, ekonomiką. Taigi didele dalimi šešėlinės ekonomikos problema yra ir žmonių dalyvavimas bei tolerancija neapskaitytai ekonomikai“, – pabrėžė pašnekovė.
Jolita Žvirblytė | „Lietuvos žinios“