Tuo metu prestižinės gimnazijos svetur išlydės 30–40 proc. abiturientų. Kiek lietuvių pastaraisiais metais siekia aukštojo išsilavinimo užsienio universitetuose, nežino niekas.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius žada šiemečius viščiukus su skaičiuoti rudenį – tuomet turėtų paaiškėti, kiek abiturientų pasirinko studijas svetur.
Vidurinių mokyklų vadovams tai kelia nuostabą – juk jeigu būtų aišku, kur ir kokias studijas renkasi Lietuvos jaunuoliai, aiškiau būtų ir kaip derėtų keisti mūsų šalies aukštąjį mokslą.
Studijuoti – į Daniją
19-metė abiturientė Gabija Pamerneckytė – viena iš tų abiturientų, kurie rudenį studijas pradės ne Lietuvoje. Vilnietė išvyks mokytis į Daniją.
Šios šalies Orhuso universitete ji studijuos ekologiją. Mokslas lietuvei nieko nekainuos.
Tiesa, teks susirasti darbą, kad tėvams mažiau atsieitų dukters gyvenimas brangioje šalyje. Tam mergina turės išmokti kalbėti daniškai, o jos pasirinktoms ekologijos studijoms bent jau kol kas pakaks anglų kalbos.
„Manau, kad ekologijos studijos ir vėliau jų pritaikymas Danijoje yra aukštesnio lygio. Be to, tai nemokama.
Lietuvoje studijuodamas ekologiją turi mokytis visokių papildomų dalykų, kurių vėliau nereikės“, – kodėl nutarė pakelti sparnus iš Lietuvos, aiškino G. Pamerneckytė.
Ji įsitikinusi, kad Danijoje patobulinusi anglų kalbos žinias ir įgijusi išsilavinimą šioje šalyje lengviau ras darbą.
Vykti mokytis svetur ketina ir dešimt Vilniaus S.Daukanto gimnazijos abiturientės G. Pamerneckytės bendramokslių.
Neatbaido mokamas mokslas
Valstybė nežino, kiek abiturientų išvyksta, o Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius gali tiksliai pasakyti, jog pernai studijas svetur pasirinko 42 proc. jo vadovaujamos mokyklos abiturientų.
Panašiai tiek pat išvyks ir šiais metais.
„Valstybė turėtų žinoti išvykstančiųjų skaičių ir baigti manipuliacijas. Kai tai žinotume, matytume, kas išvyksta ir kaip šią problemą spręsti“, – įsitikinęs pedagogas.
Pasak S. Jurkevičiaus, gabiausi dažniausiai renkasi geriausius Didžiosios Britanijos universitetus, kuriems Lietuvos aukštosios mokyklos neprilygsta: „Tačiau derėtų kalbėti apie vidutinių gebėjimų ar stipresnius mokinius, kurie įsivaizduoja, kad Lietuva negali pasiūlyti aukštos kokybės studijų programų.
Tam reikėtų gero išaiškinimo, juk įsivaizdavimas apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, kurį turėjai prieš penkerius metus, šiandien yra nebeteisingas.
Tačiau to stokojama. Valstybė turėtų turėti aiškią poziciją.“
S. Jurkevičius neslėpė, kad jį stebina kai kurių abiturientų sprendimas vykti į užsienį ir ten mokėti už mokslą.
Pasak direktoriaus, visi jo vadovaujamo licėjaus abiturientai gautų studijų krepšelį.
Nemokamai šiais metais Lietuvoje galės studijuoti 19 tūkstančių pirmakursių, o pernai tokių buvo dviem tūkstančiais daugiau.
Kaltas ir sunkmetis
„Tai legendos, kad šiemet išvažiuos svetur apie pusę mūsų gimnazijos abiturientų.
Sensacijos šiemet nebus, bus užpildyti ir vietos universitetai. Tačiau 30 proc. turėtų išvykti“, – jau nuostabos jam nebekeliantį skaičių nurodė Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
Jis spėja, kad šiemet Lietuvą paliks daugiau abiturientų nei anksčiau – tam įtakos turės ir sunkmetis: „Dažnoje tų šalių, kurias renkasi lietuviai, krizė jaučiama mažiau. Jaunuoliai viliasi, kad ten bus lengviau rasti darbo. Ir tai yra tiesa – jie bus mokyti emigrantai, gerai kalbantys angliškai.“
B. Burgis mano, kad ne vieną abiturientą iš Lietuvos išgins ir dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema: „Valstybė duoda arba viską, arba nieko, užuot skyrusi stipendijas.
Jei laimi loteriją – gauni studijų krepšelį, tai esi savas ir reikalingas. O jei negauni?“
Tęsti mokslų – į užsienį
Studijuoti svetur planuoja ir dalis Lietuvoje bakalauro laipsnį įgyjančių jaunuolių.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) tyrimo duomenimis, 37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų ketina ir toliau tęsti studijas, penktadalis jų rinksis studijas užsienyje.
Jie dažniausiai ketina studijuoti Anglijos, Danijos, Olandijos ar Švedijos aukštosiose mokyklose.
Tyrimo metu apklausti 2562 absolventai iš 41 Lietuvos aukštosios mokyklos.
Svetur absolventus traukia pigesnės studijos, geresnė studijų kokybė, pasaulyje pripažįstamas diplomas bei geresnės galimybės įsidarbinti baigus studijas.
Beveik pusė (44 proc.) besirenkančių studijas užsienyje nurodė, jog ketina likti ir dirbti užsienyje.
11 procentų respondentų ketina ieškoti darbo užsienyje. Likti gyventi ir dirbti Lietuvoje juos paskatintų geresnės perspektyvos susirasti darbo, didesnis atlyginimas, geresnės socialinės garantijos ir galimybės susirasti darbo pagal specialybę.
2 proc. nurodė, kad jokios priežastys jų nepaskatintų likti Lietuvoje.
Lietuvių kalba – sunkiau perkandamas riešutas
Prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose ir kolegijose – jau pateikė apie 35 tūkst. jaunuolių. Dar per 5 tūkst. įsiregistravo priėmimo sistemoje, tačiau į anketas neįrašė, ką norėtų studijuoti.
Šiemet brandos egzaminus laikė per 40 tūkst. jaunuolių.
Geriausiai šiemečiai abiturientai laikė užsienio kalbos egzaminus. Anglų ir prancūzų kalbos neišlaikė vos pusė procento laikiusiųjų, vokiečių – 1,73 proc. Valstybinio lietuvių kalbos egzamino neįveikė 8,4 proc. laikiusiųjų.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aiškina, kad taip nutiko todėl, kad lietuvių kalbos egzaminas buvo privalomas visiems, o užsienio kalbos egzaminą rinkosi tie, kurie buvo geriau pasirengę šiam dalykui.
Tačiau pedagogai tikina, kad lietuvių kalbos užduotis buvo ganėtinai sunki, o, tarkime, anglų kalbos – per lengva, stigo sunkesnių klausimų, kurie būtų išskyrę išties stipriausius mokinius.
Nors brandos atestatui gauti pakako išlaikyti du egzaminus – vieną privalomąjį ir vieną pasirenkamąjį, daugelis rinkosi 3 ar 4 egzaminus. Aukštosios mokyklos iš stojančiųjų reikalauja 2-3 pasirenkamųjų dalykų rezultatų.
Daugiausia per brandos egzaminą buvo galima pelnyti 100 balų. Po 4 šimtukus gavo 7 Lietuvos abiturientai, po 3 – 29, po 2 – 113, po 1 – 715.
Aida Murauskaitė
„Lietuvos rytas“