„Aš manau, kad šiandien tokia situacija turėtų kelti didžiulį susirūpinimą, nes jeigu mes ir toliau tokiais tempais didinsime savo skolinimąsi ir turėsime tiek žmonių, kuriuos išlaiko valstybė, tai man atrodo, kad mums didelių vizijų kitam šimtmečiui nebereikės, nes reikės rūpintis dėl tautos išlikimo. Tai yra tik tyrimas, kuris parodo ligonio būklę, bet jau šiandien reikia neatidėliotinų vaistų“, – DELFI sakė tyrimą užsakiusios Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 39 proc. gyventojų moka mokesčius, tačiau tarp jų yra 11,4 proc. tų, kurie gauna atlyginimą iš valstybinės.
„Kitaip tariant, jie atlyginimą gauna iš tų pačių mokesčių mokėtojų. Juos atmetus, išeina, kad valstybėje yra mažiau nei 28 proc. žmonių, kurie dirba privačiame versle arba patys sau susikuria darbo vietą ir moka mokesčius, o visi kiti, galima teigti, gauna ir atlyginimus, ir išlaikymą iš valstybės“, – tyrimą komentavo R.Dargis.
Didžiausia dalis, lyginant su visais gyventojais, mokesčių mokėtojų yra Vilniuje – 66 proc. miesto gyventojų, Kaune – 45 proc., Klaipėdoje – 41 proc. Į šį skaičių patenka ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimai mokami iš biudžeto.
Mažesniuose miestuose statistika yra gerokai prastesnė. Buvo tirti dar penki Lietuvos rajonai: Tauragės, Alytaus, Pasvalio, Ignalinos ir Akmenės. Juose dirbantys privačiame sektoriuje sudarė vos 15-23 proc. visų gyventojų.
„Aiškiai neramina tai, kad Lietuva yra „dviejų greičių“: trys didieji miestai – ekonomikos centrai ir kita Lietuva, kur mokesčių mokėtojų skaičius yra labai nedidelis. Bėda yra ta, kad mokesčių mokėtojų yra labai mažai. Dalis ekonomiškai neaktyvių žmonių gauna išmokas, dalis gyvena iš atsitiktinių pajamų, todėl jų išgyvenimu reikia rūpintis papildomai“, – kalbėjo pašnekovas.
Iš tyrimo taip pat paaiškėjo, kad Lietuvoje patys sau darbo vietą susikuria labai nedidelė dalis gyventojų. Šalyje savarankiškai dirbo vidutiniškai vos 2,2 proc.
Išeitis – verslumo skatinimas
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad situacija keistųsi, R.Dargis pateikė Švedijoje atlikto tyrimo duomenis. Šioje šalyje nuo 1990 m. smulkiame ir vidutiniame versle buvo sukurta 328 tūkst., tuo tarpu stambiajame versle ir viešajame sektoriuje – 35 tūkst. darbo vietų.
„Tai yra labai aiškus akcentas, kad verslūs žmonės gali „ištraukti“ ekonomiką. Švedijos verslo asociacijos teigimu, norint paskatinti verslo plėtrą ir sukurti daugiau darbo vietų, reikia mažinti verslo apmokestinimą, mažinti administracinę naštą ir turėti lankstesnius darbo santykius“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje būtina efektyviau reguliuoti monopolijas. Ankstesnis tyrimas parodė, kad apie 70 proc. gyventojų išlaidų regionuose skiriama energijos ištekliams ir maistui.
„Tai reiškia, kad šių žmonių dalyvavimas ekonomikoje ir vartojime yra be galo menkas. Juk mes už centralizuotą šildymą mokame daugiau nei skandinavai, už elektrą – daugiau nei ispanai. Prieš savaitę buvau Švedijoje, kur benzinas kainuoja 4,40 Lt/l, o Lietuvoje – 4,20 Lt/l. Reikėtų truputėlį pagalvoti, kaip mes čia gyvename. Lietuvoje tiek verslo, tiek privačių žmonių išgyvenimo sąnaudos yra pernelyg didelės, todėl čia reikia atitinkamų sprendimų ir kontrolės“, – sakė R.Dargis.
Tyrimas taip pat parodė, kad per ateinančius dešimt metų gerokai padaugės vyresnių nei 55 metai žmonių.
„Iš tyrime gautų duomenų matyti, kad per paskutiniuosius dešimt metų situacija dėl gimstamumo, emigracijos buvo sudėtinga ir, atrodo, kad ji bus dar sunkesnė per ateinančius 10 metų, nes jaunosios kartos dalis toliau mažės ir daugės žmonių, kuriuos valstybei reikės išlaikyti, mokėti ne tik pensijas, bet ir skirti lėšų gydymui“, – sakė R.Dargis.
