Studentų ir pedagogų bendruomenės atstovai testo naudą vertina atsargiai.

Kaip „15min“ sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, papildomas testas buvo įvestas norint patikrinti stojančiųjų motyvaciją. „Nemaža dalis pasirenkančiųjų pedagogikos studijas net negalvoja dirbti šio darbo. Šiai specialybei reikia didelio noro“, – kalbėjo viceministrė. Motyvacinį testą, kurį būsimi studentai kol kas galės laikyti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, sudarys dvi dalys. Per pirmąją dalį būsimi studentai turės raštu atsakyti į tris pateiktus klausimus.

„Jie turės pagrįsti savo pasirinkimą, paaiškinti, ar yra susidūrę su darbu mokykloje, kaip jį įsivaizduoja ateityje, įrodyti, kad sugebėtų dirbti su žmonėmis. Taip pat bus kreipiamas dėmesys į kalbos raiškos kultūrą, gebėjimą bendrauti“, – vardijo N.Putinaitė. Antroji motyvacinio testo dalis – pokalbis su komisijos nariais. Anot viceministrės, pokalbio temos bus panašios, kaip ir per pirmąją testo dalį, o vertinimo komisiją sudarys du nariai: psichologas ir universiteto dėstytojas.

„Numatoma parinkti tokius komisijos narius, kurie žinotų, kas vyksta mokyklose“, – sakė N.Putinaitė. Laikiusieji motyvacinį testą bus vertinami 0, 1 arba 2 balais. „Gautas įvertinimas bus pridėtas prie stojamojo balo, kurio maksimalus dydis gali būti 20“, – sakė viceministrė ir pridūrė, kad tai reiškia, jog per motyvacinį testą 2 balais įvertintas asmuo galėtų būti beveik užtikrintas, kad įstos į pasirinktą pedagogo specialybę.

Į motyvacijos patikrinimą neužsiregistravę arba neatvykę asmenys negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, kurias pabaigus gaunamas pedagogo išsilavinimas, o neigiamas testo įvertinimas kelio į nemokamas pedagogikos studijas neužkirs.

 

Testu abejoja ir jį kritikuoja

„Testo vykdymo aprašas buvo patvirtintas labai skubiai, todėl jo tinkamumą vertiname atsargiai“, – „15min“ sakė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) Socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė. Jos teigimu, studentų atstovams kilo klausimas, kodėl ŠMM buvo nuspręsta, jog testas bus vykdomas būtent Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

„Neaišku kodėl buvo apsiribota tik šiais miestais ir neišplėstas testo vykdymo vietų tinklas, juo labiau kad  pedagogai Lietuvoje rengiami net aštuoniuose miestuose. Testo vykdymas tik trijuose miestuose neužtikrina prieinamumo“, – sakė LSAS Socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė.

Jos teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, jog abiturientus vertinsiančią komisiją sudarys du nariai. „Vienas iš LSAS siūlymų – praplėsti vertinimo komisijų sudėtį iki trijų asmenų ir įtraukti į ją asmenį, turintį pedagogo kvalifikaciją bei pedagoginio darbo patirtį“, – sakė I.Dičmonaitė. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) pirmininkė Rūta Osipavičiūtė „15min“ sakė abejojanti motyvacinio testo nauda.

„Aš to testo dar nemačiau. Bet tikslingiau yra netestuoti. Testas neparodys žmogaus sugebėjimų dirbti pedagogo darbą“, – tikino R.Osipavičiūtė. Ji pateikė Danijos pavyzdį, kur jauni žmonės, prieš stodami į pedagogikos studijas, atlieka praktiką ir patys pamato, ar norės ir ar sugebės ateityje dirbti tokį darbą. Be to, LŠMPSF pirmininkė svarstė, kad motyvacinis testas neužtikrins, kad pedagogikos studijas baigę asmenys rinksis darbą šioje srityje.

Paklausta, kas galėtų motyvuoti absolventus rinktis mokytojo darbą, R.Osipavičiūtė sakė, kad tai turėtų būti vidinis žmogaus apsisprendimas ir geras kitų mokytojų pavyzdys. „O jei žiūrint iš profsąjunginės pusės, tai turi būti gerai vertinamas ir gerai apmokamas darbas. Vienas iš motyvų yra pinigai“, – kalbėjo pašnekovė.

 

Pedagogų rengs mažiau

Šiemet į pedagogikos studijas ketinama priimti maždaug per pusę mažiau studentų nei ankstesniais metais. Preliminariais duomenimis, į aukštąsias mokyklas bus priimta apie 800, o į kolegijas apie 400 būsimų pedagogų. Kaip sakė N.Putinaitė, išanalizavus studiją, kuri, ministerijos užsakymu, buvo parengta dar 2006 metais, galima prognozuoti mokytojų poreikį artimiausiais metais.

Ji sakė, kad nustatant būsimų studentų skaičių buvo atsižvelgta į tokius dalykus, kaip pedagogų senėjimas, į tai, kad dalis jų šį darbą iškeičia į kitą. Viceministrė užsiminė, kad studentų, priimamų į pedagogines specialybes skaičius iš dalies mažinamas ir dėl to, kad šalies mokyklose mažėja mokinių skaičius. „Šie dalykai atskiruose sektoriuose kažkiek susiję. Bet, pavyzdžiui, prieš kelerius metus nereikėjo pradinių klasių mokytojų, bet dabar jų poreikis išaugo“, – sakė N.Putinaitė.

 

15min ir LŠMPSF informacija

www.svietimoprofsajunga.lt