Gretos netirpsta

Valstybės tarnautojų registro duomenimis, praėjusių metų pradžioje valstybės įstaigose buvo patvirtintos 86 032 pareigybės. Iš jų 28 615 – karjeros valstybės tarnautojai ir įstaigų vadovai. Po Vyriausybės išreklamuoto valstybės valdymo optimizavimo šių metų gegužės pradžioje bendras valstybės įstaigų etatų skaičius yra 79 277. Karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų per beveik pusantrų metų sumažėjo 1041. O politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų per tą patį laiką 112 padaugėjo.

Bedarbių skaičius Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas – 325 tūkst. Tačiau tarp jų ieškoti buvusių biurokratų bergždžias darbas, mat jie kaip sliekai iškapstyti į paviršių vėl greitai sulenda į trąšią dirvą – jei ne biudžeto, tai Europos Sąjungos pinigais maitinamą.

Vienur traukiasi, kitur plečiasi

Vis dėlto vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis “Respubliką” tikino, kad bedarbių gretas papildo ir valstybės tarnautojai. Pastaruoju metu – daugiausia iš naikinamų apskričių viršininkų administracijų.

“Nuo sausio 1-osios perduotos civilinės saugos ir statybų priežiūros funkcijos. Pavyzdžiui, apskrityse buvo 129 civilinės saugos specialistų etatai, o ministerija perėmė tik 59, – retinimą gyrė ministras. – Kai kurios funkcijos sumažėjo daugiau nei dvigubai”.

Anot jo, bendras apskričių tarnautojų skaičius, iki reformos siekęs apie 2,5 tūkst., susitrauks iki 1100, nes daugelis funkcijų apskritai naikinamos kaip besidubliuojančios.

Karjeros tarnautojų 121,25 etato per paskutinį mėnesį sumažėjo ir dėl įstaigose prie ministerijų vykdomų reformų. Tačiau, pasak R.Palaičio, dėl reformų kartais tam tikrose struktūrose tarnautojų skaičius gali ir padidėti.
“Pavyzdžiui, Ūkio ministerija darė reformą, viešąją įstaigą pakeitė biudžetine, taigi pareigybių skaičius atitinkamai padidėjo, nors ir ta viešoji įstaiga iki tol buvo finansuojama iš valstybės biudžeto”, – aiškino ministras.

Keičiasi tik kišenė

Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje pateikta lentelė su valstybės tarnautojų skaičiaus pokyčiais neapima darbuotojų, kurie atlyginimus gauna ne iš valstybės biudžeto, o iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšų. Gal valdininkų skaičius “mažinamas” perkeliant jų pareigybes į apmokamas paramos fondų lėšomis?

“Karjeros tarnautojų darbo apmokėjimas iš struktūrinių fondų, mano žiniomis, būna tik dalinis. Bet taip apmokamų dirbančiųjų pagal darbo sutartis tikrai yra. Kadangi didėja paramos lėšų įsisavinimo mastai, tų darbuotojų reikia, negali visų atleisti”, – pripažino ministras.

Jo teigimu, pareigybių skaičiaus valstybės tarnyboje mažėjimo tendencija dar išlieka, nors ir lėtėja.

“Bus nemažas protrūkis liepos 1 dieną, kai baigsime apskričių reformą, o paskui stebėsime tendencijas, – sakė R.Palaitis. – Galima dar mažinti, bet tada reikia atsisakyti funkcijų. Kai kurias iš jų galima būtų perduoti iš viešojo sektoriaus privačiam. Tačiau pirmiausia reikia suskaičiuoti efektyvumą”.

Irena DEGUTIENĖ – Seimo pirmininkė:

Aš pati dirbau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Žinau, kiek ten palikau darbuotojų ir kiek dabar jų yra. Padaugėjo net ne procentais, o kartais. Bet funkcijų tai jiems nepadaugėjo! Tuomet ir kyla klausimas, ar jos nesidubliuoja. Ir taip yra kiekvienoje srityje. Visos valdžios kalbėjo apie biurokratijos mažinimą. Bet aš manau, kad pradėti reikia nuo savęs. Tačiau bet kuri reforma visada yra nepopuliari. Viena vertus, niekas nenori būti atleistas, kita vertus, visi nori gyventi po senovei. Žinai, kad pelkėje sėdi, bet šilta, varlės kurkia, ir gerai. Bet kai tą pelkę išsivalai, vanduo tampa daug skaidresnis.

Aušra MALDEIKIENĖ – ekonomistė:

Valstybė gali mažinti biurokratų skaičių, bet iki tam tikro lygmens. Nes funkcijos turi būti užtikrintos. Štai apskritis naikina, biurokratiją mažina. O ką tai realiai reiškia žmogui? Pirmiausia, ką atleido apskrityse, tai buvo vartotojų teises ginančios tarnybos. Vadinasi, jeigu jūs turite problemų dėl savo, kaip vartotojo, teisių Mažeikiuose, anksčiau užtekdavo nuvažiuoti į Telšius, o dabar argi problema nuvežti skundą į Vilnių? Norite Skuode išsikasti šulinį – reikia aplinkosaugininkų leidimo. Anksčiau tai tvarkė apskritis, o dabar – sostinė.

Alia ZINKUVIENĖ

„Respublikos“ žurnalistė