Eitynes rengiančioms profesinėms sąjungoms gegužės 1-oji – ne šventė, o pagrūmojimas vyriausybei

Profsąjungų atstovai, šeštadienio renginiuose laukiantys bent 2000 žmonių, sako išsakysiantys nepasitenkinimą Vyriausybės siūlymais liberalizuoti darbo santykius ir prašysiantys Seimo jiems nepritarti.


Eitynėse, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, dalyvaus įvairių partijų ir organizacijų atstovai, tačiau nors prisijungti kviečiami visi, ne kiekvienam bus leidžiama pasisakyti.


Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis savo ruožtu aiškino, kad bus imamasi apsaugos priemonių, bet „garantuoti, kad kažkas neįvyks, mes tikrai negalime“.


„Mes kviečiame visus Lietuvos dirbančiuosius išsakyti mūsų valdžiai, ką ji daro ne taip. Mes girdime, kad mes jau įveikėme krizę ir kopiame aukštyn, tačiau Lietuvos dirbantieji, pensininkai, bedarbiai to nejaučia. Todėl kaip tik mes ir norime tą dieną suaktyvinti visus ir pabandyti keisti. Šiandien keitimasis vyksta, bet jis vyksta per lėtai: mūsų valdžia nesuvaldo bedarbystės, ji nuolat auga, brangsta pirmo būtinumo prekės“, – dėstė V.Puskepalis.


Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė sakė nemananti, kad žmonių jausmus reikia stipriai tramdyti.


„Valdžios struktūros, t.y. policija, turi užtikrinti, privalo užtikrinti (tvarką – BNS). Mes savo jėgomis darome šitas eitynes. Aš nemanau, labai reikėtų tramdyti žmonių emocijas“ – ketvirtadienį profsąjungų atstovų spaudos konferencijoje sakė A.Jašinskienė.


Pasak A.Černiausko, Gegužės 1-osios eisena ir mitingas su trimitais ir šokėjomis – tik pirmas žingsnis kovoje prieš profsąjungų netenkinančius darbo santykių liberalizavimo planus.


„Mes sakome, kad gegužės 1-oji yra pirmas pagrūmojimas pirštu ir mes neatsisakome visų teisėtų protesto priemonių. Jei toliau valstybės problemos bus sprendžiamos dirbančiųjų sąskaita, naudojant jų kišenę, naudojant jų darbo laiką, darbo teises, mes imsimės visų teisėtų priemonių, kad to nebūtų padaryta“, – spaudos konferencijoje sakė A.Černiauskas.


Jo teigimu, Vyriausybės siūloma suminė darbo laiko apskaita arba darbuotojo atleidimas darbdavio valia neturės Vyriausybės laukiamo efekto – nedarbo mažėjimo.


„Einama link to, kad darbdaviui būtų lengviau išnaudoti darbuotoją. Mūsų nuomone, atleidimas darbdavio valia, viršvalandžių liberalizavimas tikrai nepadės sumažinti bedarbystės. Tai yra momentas, kada darbdaviai, pasinaudodami savo įtaka esant sunkiai ekonominei situacijai prispausti Vyriausybę, būtent siekia pakeisti Darbo kodeksą, kad jiems paprasčiau būtų išnaudoti dirbantįjį“, – įsitikinęs A.Černiauskas.


Jis sakė nemanantis, kad Vyriausybė turėtų siūlyti sprendimus, kol dėl galimų variantų nesusitaria darbdavių ir darbuotojų atstovai. Jo teigimu, Vyriausybėje veikiančiose darbo grupėse nebuvo rasti susitarimai tarp darbdavių ir darbuotojų, nors ir buvo ilgos diskusijos.


„Vyriausybė ėmėsi arbitro vaidmens, jie nusprendė, kad jie viską geriausiai supranta, geriausiai viską žino, ir pateikė Seimui skubos tvarka svarstyti Darbo kodekso pataisas (…) Visa mūsų laimė, kad ne Vyriausybė priiminėja įstatymus, o priiminėja Seimas, ir būtent kreipsimės į Seimą, kad būtų atsižvelgta į Europos teisės aktus, į tarptautines darbo konvencijas ir kad būtent tie pakeitimai nebūtų priimti“, – dėstė A.Černiauskas.


Spaudos konferencijos dalyvių teigimu, iš Vyriausybės Seimui pateiktų siūlymų profsąjungos palaiko tik streikų liberalizavimą ir išplečiamas galimybes sudaryti terminuotas darbo sutartis.


„Mes pripažįstame, kad norėdami, kad atsirastų naujų darbo vietų, mes negalime užsispyrę stovėti ir nieko nekeisti. Mes sutinkam, kad šituo krizės laikotarpiu kažkokius leidimus galime suteikti darbdaviams“, – kalbėjo A.Jašinskienė.


Leidimą šeštadienio eisenai nuo Seimo iki Vyriausybės ir mitingui V.Kudirkos Vilniaus savivaldybė yra išdavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) ir Socialistiniam Liaudies frontui.


 


 


BNS ir lrytas.lt informacija