Seime ieškota sprendimų, kaip švietimo įstaigas perdavus savivaldybėms jos nebūtų uždusintos

Pradedamas posėdį komiteto pirmininkas Valentinas Stundys akcentavo, kad tai jau kelis kartus svarstyta problema, tačiau aistros vis dar verda, komitetas gauna pluoštą raštų, kuriuose susirūpinę dėl savo ateities mokyklų bendruomenių nariai užduoda visą aibę klausimų. Todėl komitetas nutarė pasikviesti į posėdį švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių, jog šis atsakytų į visus keliamus klausimus. Posėdyje dalyvavo ir viceministras Vaidas Bacys. Kartu jie bandė atsakyti į Seimo narių ir posėdžio svečių klausimus.


„Nors nerimo labai daug, tačiau po truputi sprendimai dėl visų mokyklų priimami. Liko Ukmergės specialioji mokykla, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ir specialioji mokyklos ir kelios mokyklos vakarų regione“ – kalbėjo ministras. Jis patikino Seimo narius, kad daug laiko investavo į kiekvienos mokyklos problemos sprendimą. ŠMM iš principo yra nusiteikusi neperimti specialiųjų mokyklų, jos privalo būti perduotos savivaldybėms. Tačiau kelios savivaldybės nenori tokių mokyklų perimti. Pagrindinis argumentas – nėra aiškumo dėl finansavimo.


Todėl Švietimo įstatymo pataisose siūloma įteisinti regioninės mokyklos statusą. Ar mokyklai suteikti regioninės statusą spręstų regioninė taryba, kurioje tariasi visi to regiono merai. Vyriausybė numatytų tokį regioninį statusą turinčių mokyklų finansavimo tvarką. Nors steigėjas būtų konkreti savivaldybė, tačiau tokia įstaiga teiktų regioninę paslaugą, o lėšos būtų skiriamos krepšelio principu ne tik ugdymui, bet ir ūkio reikmėm. „Sukūrus tokią sistemą ir aiškų finansavimą savivaldybės neturės pagrindo neperimti specialiųjų mokyklų“ – įsitikinęs G. Steponavičius.


Šiuo klausimu skeptiškai ir emocingai kalbėjo Seimo narys J. Dautartas. Kadangi jo rinkimų apygarda Panevėžyje, jis piktinosi Panevėžio savivaldybės sprendimais vieną specialiąją mokyklą perimti, o kurčiųjų ir neprigirdinčių mokyklos atsisakyti. „Kodėl susidarė tokia situacija, kai galima sprendimus priimti vadovaujantis „patinka-nepatinka“ kriterijais? Kodėl nėra aiškaus mechanizmo, kaip mokyklos pereina iš vieno steigėjo kitam? – piktinosi Seimo narys.


LŠPS atstovai irgi siekia aiškumo ir konkretumo. Bus toliau stebimi procesai ir daroma viskas, kad mokyklos, kuriose yra profesinės sąjungos, nebūtų paliktos likimo valiai. Šiame posėdyje jau atsakyta į nemažai klausimų, tačiau neaiškumų liko nemažai.


„Dar lieka laiko, priimti sprendimus, kad tiek vaikai, tiek darbuotojai būtų saugesni, kad įstaigos teikiančios tokias paslaugas patekusios į savivaldos glėbį nebūtų uždusintos“, – baigė posėdį komiteto pirmininkas V. Stundys.


 


Šaltinis:


www.kurciujumokykla.lt


LŠPS informacija


www.svietimoprofsajunga.lt