Panaši pusiausvyra buvo numatyta ir 2003 metų redakcijos įstatyme.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus manymu, žiūrėti šitaip aritmetiškai būtų netikslu, bet kad realybė, anot jo, su skaičiais sutinka. „Mokinio ir mokytojo teisės bei pareigos nustatomos ne tik įstatymu, bet ir poįstatyminiais aktais. Štai juose mokytojų pareigos apima ir daugiau kaip 20 punktų, yra detalizuotos, o mokinių teisės lieka plačios. Tuomet mokinys pasijaučia visagalis, o mokytojui palikta gerokai mažesnė manevro laisvė“, – teigė A. Jurgelevičius, pats dirbantis mokytoju.
Vievio byla: kaltos liko tik mokytojos
Anot A. Jurgelevičiaus, apskritai mokykloje dėl mokinio bėdų lieka daugiau mažiau atsakingas mokytojas. Pavyzdžiui, kai kuriose bendrojo lavinimo įstaigose mokytojams nerekomenduojama turėti su auklėtiniais fizinio kontakto – sakykim, padėti ant peties rankos. „Tokiu atveju mokinys turi plačią interpretacijos laisvę – gali prisilietusįjį mokytoją apkaltinti priekabiavimu, nors jis galbūt tenorėjo užmegzti psichologinį kontaktą. Jeigu tokie atvejai tiriami, tuomet ir mokyklos valdžia, ir teisėsauga beveik visais atvejais bus mokinio pusėje“, – pastebėjo jis.
A. Jurgelevičiaus teigimu, suirusią atsakomybės tarp mokinio ir mokytojo pusiausvyrą puikiausiai atspindi Vievio byla, kai dvi mokytojos linksminosi su abiturientais ir už tai buvo papeiktos. „Pats gyvenu Elektrėnuose ir visą tą „kaimą“ pažįstu. Situacija buvo dviprasmiška, bet suformuota nuomonė buvo vienareikšmė: mokytojas elgėsi netinkamai. Tuo metu nebuvo kalbama, kad tėvai neatliko savo pareigų ir kad mokiniai pažeidė elgesio taisykles – niekas to ir netyrė“, – kalbėjo mokytojas.
Lietuva artėja prie liberalaus britiško modelio?
Tačiau su šiuo A. Jurgelevičiaus pateiktu vertinimu nesutinka Vilniaus Karoliniškių gimnazijos abiturientas Silvestras Polinauskas, Visuomeninio jaunimo klubo valdybos narys. „Pirmiausia, mokytojas yra aukščiau už mokinį, tad jis, turintis autoriteto įgaliojimus ir pareigą perteikti patirtį, turi rodyti gerą pavyzdį. Kai mokytojas nusileidžia žemiau mokinio, mokymo procesas nebeįmanomas“, – pabrėžė jis.
Gimnazisto manymu, šiandienėje mokykloje mokytojo ir mokinio teisės yra apylygės. „Sovietų Sąjungoje mokytojo teisės buvo išaukštintos, o dabar mes perimame Vakarų patirtį. Bet štai Anglijoje, kiek esu bendravęs su tenykščiais žmonėmis ir kiek domėjausi, mokiniui teisių yra suteikta per daug, ir mokytojas dėl to kenčia. Mes irgi norime perimti šitą patirtį, bet kol kas nesame sugedę ir tokie jautrūs, tad dar išlaikome pusiausvyrą“, – svarstė S. Polinauskas.
Vis dėlto, jo prognozėmis, orientacija į Vakarus ilgainiui mokytojo pozicijas tik susilpnins. Kad pusiausvyra tarp mokytojo ir mokinio išliktų, A. Jurgelevičius pirmiausia siūlo griauti mokykloje esą vyraujantis požiūrį, kad mokinys – tai užsakovas, o pedagogas – tik paslaugos teikėjas.
Autorius Marijus Širvinskas
LŠPS ir Alfa.lt informacija
www.svietimoprofsajunga.lt