Lietuvos gyventojai tik šiomis savaitėmis suvokė, ką jiems reiškia per naktinę mokesčių reformą priimti įstatymai. Daugelio Lietuvos įmonių buhalteriai jau antrus metus iš eilės vargsta, bandydami susigaudyti naujų mokesčių taikymo raizgalynėje. Susierzinimas ir sumaištis „Kai tie mokesčiai nuolat keičiasi, man norisi išeiti į pensiją arba mesti buhalterės darbą, bet negaliu sau leisti tokios prabangos“, – prisipažino vienos Vilniaus įmonės buhalterė Rūta.
Rūtai užtenka išsilavinimo suprasti painius ir nuolat kintančius mokesčių labirintus, tačiau jos niekas nemokė dirbti pedagoginio ar socialinio darbuotojo darbo. „Pradėję deklaruoti metines pajamas mūsų darbuotojai neduoda man ramybės. Susierzinusiems žmonės sunku aiškinti, o nuolat konsultuojant jau pradeda trūkti laiko tiesioginėms pareigoms“, – skundėsi moteris. Buhalterei skaudu, kad visą pyktį dėl politikų nelogiškų sprendimų dažnas darbuotojas išlieja ant įmonių buhalterių. O pastariesiems, beje, tenka praleisti ne vieną nemigo naktį, bandant suprasti įvairių mokesčių taikymo vingrybes.
Buhalteriai vargsta
Daugiau kaip 80 tarptautiniais pervežimais, medicinos, viešųjų ryšių ir kitų įmonių buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės buhalterė Aurima teigė, kad dėl mokesčių taikymo neaiškumų jai dažnai tenka tikslinti pranešimus, rašyti pasiaiškinimus „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai. Aurima pasakojo, šiemet buhalteriai vargsta, kai reikia apmokestinti pajamas natūra. „Buvau praėjusią savaitę seminare, bet nepavyko išsiaiškinti, kada tas pajamas reikia apmokestinti. Lektorius sakė, kad pats nieko nežino, laukia Mokesčių inspekcijos išaiškinimo. O mokestį jau reikia taikyti nuo sausio 1-osios“, – stebėjosi moteris. „Daugiausia neaiškumų būna metų pradžioje. Kaip taikyti atsiradusius mokesčius, išsiaiškiname tik pavasarį. Pernai galutinai viskas paaiškėjo balandžio–gegužės mėnesiais. Atrodo, kad panašiai bus ir šiemet. Kai kurios buhalterės šiemet du tris mėnesius apskritai atsisakė mokėti autorinius atlyginimus už praėjusius metus, nes bijojo būti apkaltintos klaidingai apskaičiavusios naujus mokesčius“, – teigė Aurima.
Iš kur tos skolos?
Nemažai painiavos šiemet kyla dėl pernai įsigaliojusios naujovės – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo. Pradėję pildyti pajamų deklaracijas nemažai Lietuvos piliečių sužinojo, kad turės primokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) dėl jiems pritaikyto didesnio NPD nei galimas metinis pagal gautas pajamas. Tokia situacija susidarė dėl to, kad NPD taikomas tik pagrindiniam atlyginimui. Jeigu žmogus gavo minimalų darbo užmokestį, jam buhalteriai kas mėnesį skaičiavo maksimalų NPD. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja, kad primokėti GPM dėl jiems taikyto per didelio NPD turės maždaug 223 tūkst. gyventojų. Jie valstybei turės sumokėti apie 25 mln. Lt.
Po naktinės mokesčių reformos atsirado ir mokestis socialiai nedraustiems gyventojams. Oficialiai nedirbantys, nesimokantys, darbo biržoje neregistruoti bedarbiai ir benamiai, emigrantai ar ilgesniam laikui iš Lietuvos išvykę gyventojai pernai turėjo patys susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, kurį per mėnesį sudaro 72 Lt. Kai kuriems iki šiol apie šią prievolę nežinojusiems žmonėms ši naujiena sukėlė šoką, nes, pavyzdžiui, visus metus darbo neturėję asmenys valstybei liko skolingi 864 Lt ir pagal įstatymus privalo šią sumą sumokėti iki gegužės 3 d. Kitu atveju jiems bus skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 0,02 proc. už kiekvieną dieną, o piktybiškai nesumokant – 0,04 proc. už kiekvieną dieną.
Pernai dėl finansų krizės didelė dalis darbuotojų ėjo priverstinių nemokamų atostogų. Darbdavių verčiami „savo noru“ atostogavo privačių ir biudžetinių įmonių darbuotojai, policininkai, valdininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai.
Prasidėjus mokesčių deklaravimui priverstinai atostogavę žmonės sužinojo, kad taip pat yra skolingi valstybei nesumokėtą PSD. Vien gerų norų nepakanka „Valdžia norėjo geriau, o išėjo kaip visada. Įvedus kintamąjį neapmokestinamųjų pajamų dydį, norėta įvesti progresiją, t. y. mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms skaičiuoti mažesnį gyventojų pajamų mokestį. Bet gyventojų pajamos keičiasi nelygu kuris mėnuo ar vidutiniškai per metus. Keičiantis pajamoms, kinta neapmokestinamasis pajamų dydis. Tada savaime ir išeina – jeigu apskaičiuota per mažai, reikia primokėti“, – aiškino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius ekonomistas Jonas Čičinskas. Pasak mokslininko, idėja gera: faktiškai sumokamas pajamų mokestis gyventojams yra nevienodas. Jeigu gauni mažiau pajamų, moki mažiau. „Noras geras, bet nesame tam pasiruošę. Mes nemokame mokesčio už metines pajamas. Mums mokestį pagal darbo ir autorines sutartis atskaito kas mėnesį, todėl susumavus visas pajamas gyventojo pajamų mokesčio suma gali keistis. Čia neapsižiūrėjimas. Norėta įvesti progresiją, bet penktadalį žmonių nuskriaudė“, – sakė J.Čičinskas. Ekonomisto nuomone, blogiausia tokio neapsižiūrėjimo pasekmė, kad gyventojai metams pasibaigus nustemba, jog yra skolingi. „Gyventojai turėtų žinoti ir savo įsiskolinimą netgi prognozuoti, nes vienas iš mokesčių principų – kad būtų aišku“, – teigė J.Čičinskas.
Arvydas Jockus
GIMTASIS KRAŠTAS