„Per kelerius metus Švietimo profesinė sąjunga šia tema jau surengė apie 100 seminarų, tačiau tema vis dar lieka aktuali, – pradėdamas seminarą kalbėjo LŠPS mokymų vadovas Romas Turonis.- Vis dar pažeidinėjamos mokytojų teisės, neretai mokytojai jų net ir nežino. Būna, kad mokytojai nors ir žino savo teises, tačiau pritrūksta gebėjimų ir drąsos savo teises apginti. Be galo sunku savo teises ginti vienam, o gintis organizuotai dar nevisai išmokta“.
Lektorius seminaro dalyvius supažindino su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokytojų teises ir pareigas. Tiek Konstitucijoje, tiek Darbo kodekse, tiek Švietimo įstatyme bei kituose teisės aktuose darbuotojų ir mokytojų teisės aprašytos gana aiškiai, tačiau realiame gyvenime būna kitaip. Mokyklų administracijos neretai skaito tik tą įstatymų dalį, kur aprašytos pareigos, o mokytojų teisės nuolat pažeidžiamos. Tarkim, mokytojas turi teisę pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, tačiau vadovaujantys klasei mokytojai verčiami vesti klasės valandėles, kurios tėra viena iš veiklos formų. Vis dar diskusijų kelia prievartinis dalyvavimas metodinėje veikloje, mokytojų tarybos posėdžiuose, nors tai tėra savivaldos institucija. Daug diskusijų sukėlė mokytojų budėjimo per pertraukas klausimas. Juk, vadovaujantis įstatymais, budėjimas per pertraukas ar renginių metu yra papildomas mokytojui darbas, todėl privalo būti papildomai ir atlygintas.
Nebuvo pamirštos ir aktualiausios šiuo metu mokytojams temos: švietimo įstatymo naujovės ir mokytojų stažinės pensijos įvedimo galimybės. R. Turonis informavo, kad LŠPS labai aktyviai dalyvauja svarstant abu klausimus. Švietimo įstatymo pakeitimus profesinės sąjungos ekspertai nuosekliai nagrinėja, rengia pasitarimus ir diskusijas su organizacijos nariais ir kitais mokytojais. Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, kuri rengs pasiūlymus mokytojų stažinės pensijos įvedimo galimybėms, yra du LŠPS atstovai. Lektorius paragino kėdainiečius diskutuoti šiais klausimais ir teikti savo pasiūlymus bei pastabas profesinės sąjungos ekspertams.
Kitą problemą – popierizmo gausą mokyklose seminaro dalyviai akcentavo kaip dar vieną mokytojų teisių pažeidimą. Nors naujasis ministras ėmėsi ryžtingų veiksmų mažinant dokumentacijos kiekį – visus tenkina savianalizės anketų panaikinimas bei vidaus audito vykdymo supaprastinimas, tačiau nemažai popierizmo gimsta vietose. LŠPS atstovas informavo, jog profesinė sąjunga yra įkūrusi popierizmo mažinimo stebėsenos darbo grupę. Profesinės sąjungos nariai ar organizacijos gali į ją kreiptis, jei švietimo skyriai ar mokyklų administracijos vis dar skandins mokytoją popierių liūne.
R.Turonis pabrėžė, kad neužtenka savo teises žinoti – būtina mokėti jas apginti, jei teisės pažeidžiamos. Vis dėlto yra kam ginti mokytojų teises. Šalies įstatymai tokias galias suteikia darbuotojų atstovams – profesinėms sąjungoms. Deja, nemaža dalis mokytojų šiuo instrumentu nesinaudoja, o vienam apginti savo pažeistas teises be galo sunku, ypač prieš mokyklos vadovą. Susibūrus į organizaciją, teisių gynyba tampa žymiai efektyvesnė. Tada galima inicijuoti kolektyvinius darbo ginčus, o individualiuose ginčuose susilaukti visos teisinės ir organizacinės pagalbos.
Tačiau lektorius griovė stereotipus, kad profsąjungos – savotiška griaunamoji jėga. Jis išryškino konstruktyviąją jų egzistavimo prasmę, jų inicijuojamo dialogo vertingumą. Jei vyksta dialogas tarp profsąjungų ir ministerijos, kodėl gi mokytojai negali siekti ieškoti dialogo su mokyklų vadovais ir Švietimo skyriumi, spręsti problemas dalykiškai, laikytis įstatymų, vadovautis švietimą reglamentuojančiais teisės aktais, savo teises ginti organizuotai?
Šis seminaras parodė, kad posakį „nėra namų be dūmų“ galima drąsiai perfrazuoti „nėra mokyklos be nesusipratimų“. O tiems nesusipratimams spręsti tarnauja profsąjungos, kurios teikia konsultacijas ir pagalbą savo organizacijos nariams.
Kėdainių susivienijimo informacija
www.svietimoprofsajunga.lt