Tačiau daugelis jų kol kas laiku apmoka sąskaitas ir paskolas bei nebijo prarasti būstą, rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros Eurostato duomenys.
Apklausos duomenimis, 78,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų gyvenamoje vietovėje per pastaruosius 12 mėnesių skurdo lygis padidėjo, o 36,9 proc. teigė, kad skurdas pastebimai išaugo. Teigiančiųjų, kad skurdo lygis sumažėjo, buvo 7,1 procento.
Teigiančiųjų, kad per pastaruosius metus skurdas padidėjo visoje Lietuvoje, buvo net 90,2 proc., o 58,3 proc. tvirtino, kad skurdo augimas šalyje buvo didelis. Šalies skurdo sumažėjimą teigė matantys 4,5 proc. apklaustųjų.
Kad per pastaruosius 12 mėnesių skurdas jų gyvenamoje šalyje padidėjo, mano ir daugiau kaip pusė apklaustų ES gyventojų, tačiau jų dalis yra mažesnė nei Lietuvoje ir siekia 77,9 proc. (gyvenamoje vietovėje – 61 proc.).
Prasčiausiai padėtį vertina Latvijos gyventojai – net 94,7 proc. jų teigia, kad skurdas šalyje per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo (gyvenamoje vietovėje – 89,5 proc.), tuo tarpu skurdo sumažėjimą mato vos 2 proc. (2,4 proc.) apklaustųjų.
48,9 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad skurde gyvena maždaug kas trečias šalies gyventojas. Šis rodiklis didesnis Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, kur manančiųjų, kad šalyje apie 30 proc. gyventojų gyvena skurde, yra atitinkamai 66,6 proc., 64,3 proc. ir 61,7 procento. Latvijoje taip mano 47,7 proc. gyventojų.
Apklausos duomenimis, 35,3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neturi problemų atsiskaitant už suteiktas paslaugas bei grąžindami paskolas. 50,3 proc. apklaustųjų tvirtino, kad jie laiku apmoka sąskaitas ir kreditus, tačiau tai padaryti nėra lengva.
9,5 proc. Lietuvos gyventojų teigė kartais vėluojantys vykdyti kai kuriuos įsipareigojimus, 3,2 proc. tvirtino, kad jie turi rimtų finansinių problemų ir laiku nepadengia daugelio sąskaitų bei kreditų.
56,4 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių pablogės, tuo tarpu pagerėjimo tikisi 13,5 proc. šalies gyventojų. 55,8 proc. apklaustųjų mano, kad jiems gali kilti problemų grąžinant būsto paskolas ar mokant už buto nuomą, 16 proc. mano, jog tokia galimybė yra didelė.
42,8 proc. apklaustųjų teigė, jog yra didelė rizika, kad per artimiausius mėnesius jie nesugebėtų padengti 1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. litų) netikėtų išlaidų, manančių, jog tai jiems sunkumų nesukeltų buvo 11,7 procento.
Nepaisant to, net 54,1 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius metus jiems negresia pavojus netekti gyvenamojo būsto, o dar 33,6 proc. tvirtina, kad tokia galimybė yra labai nedidelė.
45,6 proc. Lietuvos gyventojų tvirtino, kad per pastaruosius šešis mėnesius jų galimybės pasirūpinti savo ir artimųjų sveikatos priežiūra suprastėjo (22,8 proc. – pastebimai pablogėjo), tuo tarpu 37,9 proc. teigė, kad jų galimybės rūpintis sveikata nepakito.
Daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų (35,2 proc.) teigė, kad jų pensija bus mažesnė nei tikėjosi anksčiau, 24,9 proc. tvirtino, kad pasitraukus į pensiją jiems teks daugiau taupyti, 15,5 proc. sakė, kad turės vėliau išeiti į pensiją nei planavo anksčiau.
24,2 proc. šalies gyventojų tvirtino labai nerimaujantys, kad jų pajamų senatvėje nepakaks oriam gyvenimo būdui palaikyti, tuo tarpu visiškai apie tai negalvojančių buvo tik 6,6 procento.
BNS
