Darbo grupėje iškelta jaunimo bedarbystės problema

Vienas iš suformuluotų pasiūlymų – prie grupės suformuoti subgrupę jaunimo bedarbystės problemai. Posėdyje nepritarta pasiūlymui pirmą kartą pradedantiems dirbti 18 – 24 m. asmenims nustatyti mažesnio dydžio MMA. Pagrindinis motyvas – jog tai neskatins darbdavių priimti darbo patirties ir įgūdžių neturinčių jaunų žmonių į darbą, nes pagrindinis motyvas darbdaviui – per didelė mokestinė našta.
Atsižvelgiant į tai suformuluotas kitas siūlymas – nustatyti mokestines lengvatas darbdaviui (12 mėn.), kuris priima jauną asmenį į darbą ir ši darbovietė jam – pirmoji. Išimtys neturėtų būti daromos ir darbdaviams, priimantiems į darbą studentus. Tačiau šia lengvata darbdavys galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu įdarbintas jaunuolis šioje darbovietėje išdirba visus metus. Per 12 mėn. laikotarpį jaunuolis turėtų galimybę įgyti praktinių darbinių žinių, kurios, netgi jį atleidus, sudarytų jam galimybes geriau konkuruoti atviroje darbo rinkoje su kitais darbo patirtį turinčiais asmenimis. Mokestinių lengvatų mechanizmai svarstytini ir gali būti labai įvairūs, pvz. sumažintas Sodros mokestis, nustatant, kad asmuo būtų draudžiamas tik sveikatos draudimu. Galimas ir kitas variantas – darbdaviui grąžinama dalis gyventojų pajamų mokesčio, kaip kompensacija už jauno specialisto įdarbinimą nustatytam terminui.


Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) džiaugiasi tokiais LR socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko vadovaujamos darbo grupės nedarbui mažinti siūlymais. „Tai būtų  pirmas realus žingsnis jaunimo nedarbą šalyje mažinti. Šis žingsnis paskatintų įmones priimti naujus darbuotojus, o studentus, ką tik baigusius studijas ir kurie dar neturi darbo patirties, skatintų ne emigruoti, bet savo teorines žinias pritaikyti praktikoje, tapti pilnaverčiais darbo rinkos dalyviais. Toks siūlymas žymiai atsakingesnis ir turintis mažiau neigiamų pasekmių, nei mažinti minimalų atlyginimą visiems 18–24 m. amžiaus pradedantiesiems darbuotojams.“,- iniciatyva džiaugiasi LSAS prezidentas Arūnas Mark.  


LSAS vertinimu, tai, kad jaunimas turėtų galimybę įgyti praktinių žinių, atvertų galimybes jaunam žmogui konkurencingoje darbo rinkoje, kuomet dabartinėje situacijoje darbdaviai nelinkę priimti patirties neturinčio asmens.  


LSAS primena, jog jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis, išankstiniais duomenimis, 2009 m. išaugo iki 29,3 procento, kadangi darbą rasti vis sunkiau tapo jauniems, darbo patirties neturintiems asmenims. Dėl augančio nedarbo, LSAS manymu, didėja ir jaunimo emigracija į užsienio šalis.


Siūlome susipažinti su visais, nuo LPSK pateiktais siūlymais:


1. Ekonominio sunkmečio metu suteikti įgaliojimus vienai iš vyriausybinių  institucijų, kuri galėtų įvertinti, ar tikrai įmonės ekonominė būklė reikalauja darbo vietų, darbo užmokesčio ir darbo laiko mažinimo, ar akcininkai ir darbdaviai krizės metu nepiktnaudžiauja darydami nepagrįstas išmokas ar kt. sprendimus.
2. Pasinaudojant „Sodros“ duomenų baze analizuoti atleidžiamų darbuotojų atleidimo iš darbo priežastis, darbo sutarčių nutraukimo pagrindus.
3. Kartu su savivaldybėmis imtis priemonių, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo verčiant darbuotojus ekonominio sunkmečio metu išeiti iš darbo „pačiam prašant“ ar „šalių susitarimu“  ir neišmokant pagal darbo stažą priklausančių pašalpų (tokiu būdu iš darbuotojo atimamos galimybes pasinaudoti ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama ir dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse).
4. Nustatyti kontrolės mechanizmą, kad, pasinaudojęs darbo biržos parama, darbdavys negalėtų iš karto atleisti darbuotojo arba į jo vietą priimti kito.
5. Bedarbių mokymą ir perkvalifikavimą vykdyti tik esant trišaliam susitarimui su potencialiu darbdaviu. Atsilaisvinusias lėšas prasmingiau būtų skirti bedarbio pašalpoms. Perkvalifikavimo išlaidas galėtų dengti ir darbdaviai.
6. Privačių įdarbinimo agentūrų veikla turi būti licencijuojama ir jų veikla griežtai kontroliuojama.
7. Nedarbo pašalpų mokėjimo funkciją perduoti iš Darbo biržos Sodrai.
8. Sustiprinti VDI pajėgumus griežčiau kontroliuoti darbo krūvius, įvesti darbo normavimą.
9. Kontroliuoti darbą antraeilėse pareigose.
10. Siūlome imtis griežtos viršvalandinių darbų ir suminės darbo laiko kontrolės.
11. Supaprastinti viešųjų darbų organizavimo sąlygas. (Nors Užimtumo rėmimo įstatymas ir sudaro galimybes organizuoti viešuosius darbus įmonėse, kurios dėl ekonominių sunkumų dirba ne visą darbo laiką ar jose skelbiamos prastovos, tačiau įmonėms yra labai sudėtinga suplanuoti ir numatyti prastovas).
12. Kiekvienoje įmonėje reikalauti atlikti darbų ir pareigybių įvertinimą. Minimalų atlyginimą mokėti tik už nekvalifikuota darbą. Siūlome didinti minimalią algą.




Parengta pagal Bernardinai.lt ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos informacija