Viltis – turto išpardavimas

Miesto valdžia sunkiai patvirtino šių metų savivaldybės biudžetą, vos perkopiantį per 1 mlrd. litų. Palyginimui, pernai miesto pajamos siekė 1,065 mlrd. litų, 2008 m. – apie 1,029 mlrd. litų, o 2007 m. savivaldybės pajamos siekė 0,884 mlrd. litų.

Projekto nepalaikė opozicija, siūliusi klausimą atidėti tobulinimui ir dalis valdančiųjų. Žiūrėdama į realistinį-pesimistinį biudžeto projektą balsuoti nesiryžo Liberalų sąjūdžio frakcija, balsavime nedalyvavo ir socialdemokratas Audrius Rudys. Šis taip išreiškė protestą prieš beviltišką valstybės finansų politiką, paskui save žemyn tempiančią ir savivaldybes.  

Šiemet daugiau nei pusę sumos, apie 562,6 mln. litų, tikimasi į biudžetą surinkti iš mokesčių. Iš jų apie 427 mln. litų turėtų sudaryti gyventojų pajamų mokestis, 119,7 mln. litų – turto mokesčiai bei 15,8 mln. litų prekių ir paslaugų mokesčiai. Už kitais metais planuojamą parduoti savivaldybės turtą tikimasi surinkti apie 30,3 mln. litų. Likusią biudžeto dalį sudarys apie 342 mln. litų valstybės dotacijų ir kitos įplaukos. 

Jau dabar valdžios atstovams akivaizdu, kad tiek lėšų šiems metams nepakaks. Pinigų trūksta visiems departamentams: pradedant Miesto plėtra, baigiant Bendrųjų reikalų departamentu, atsakingu už savivaldybės naudojamą popierių, internetą, telefono ryšį, kurą.

Vieni departamentai tikisi išgyventi bent iki rudens, kiti nežino, ar išsivers iki pavasario. Visos viltys dedamos į privatizavimo programą ir valstybinės žemės išpirkimo planą. Nors šiemet numatyta iš parduodamų objektų surinkti 30,3 mln. litų, tyliai viliamasi, kad pavyks surinkti kelis šimtus mln. litų už parduotas miesto įmones bei nekilnojamąjį turtą.  Tuomet miesto ūkio ir švietimo reikmėms būtų skirta 30 proc. gautų lėšų. socialiniams reikalams ir kultūrai – po 20 proc.

Miesto ūkis „užsilenks“ pavasarį

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius patikino, kad šiemet jo kuruojamam Komunalinio ūkio departamentui skirta apie 40 proc. mažiau lėšų nei pernai, po dviejų biudžeto karpymų. Departamentas per metus privalės išsiversti su 128 mln. litų, kai minimalus poreikis būtiniausioms funkcijoms vykdyti siekia apie 300 mln. litų. Mat departamentas atsakingas už  viso miesto tvarkymą, apšvietimą, viešąjį transportą, ir kitas būtinąsias paslaugas.  

„Komunalinio ūkio departamentas, atidavęs visas skolas, išgyvens iki vasario 26-osios. Suprantama, reikia skolas atiduoti, tačiau tokiu atveju lieka du būdai: norint kad departamentas atliktų savo funkcijas, arba skolų atidavimui reikėtų rasti lėšų ir iš kitur arba jų neatiduoti“, – nevilties apimtas praėjusią savaitę per biudžeto svarstymą kalbėjo R.Adomavičius. 

Mokytojai ir auklėtojai liks be algų

Daugiausia lėšų, 555,5 mln. litų, šiemet skirta Švietimo departamentui, tačiau jo direktorius Gintaras Alfonsas Petronis sunka galvą dėl jo pavaldume esančių įstaigų. Pavyzdžiui, mažiausiai 20 mln. litų trūksta tam , kad būtų užtikrinta bent minimali mokyklų ir darželių veikla. Lėšas būtų galima surinkti apkarpius kultūros renginiams skirtą finansavimą.

Direktorius priminė, kad pernai neliko lėšų vaikų darželių darbuotojų algoms už du paskutiniuosius mėnesius. Šiemet, po įstatymo pataisų, nebeleidžiama savivaldybėms perskirstyti mokinio krepšelio lėšų, kurias kiekvienai ugdymo įstaigai skiria Vyriausybė. Reiškia, kad šiemet vaikų darželių darbuotojai algų nesulauks jau už spalį, lapkritį ir gruodį.

„Galimi keli sprendimo variantai. Galbūt reikėtų vasarą, dviems mėnesiams, uždaryti miesto darželius, kiekviename rajone paliekant veikti tik po vieną. Gal net reikėtų pakelti užmokestį už darželį lankantį vaiką. Šiuo keliu nuėjo Kauno miesto savivaldybė.  Kelti užmokestį vaikams prašo ir Vilniaus meno mokyklos. Be to, sutaupytume, jeigu mokyklų priežiūrą atliktų ne kiemsargiai ir sargai, o viena konkursą laimėjusi bendrovė. Šie pasiūlymai, mano nuomone, padėtų spręsti lėšų trūkumo problemą, bet ne visu 100 proc.“, – tikino G.Petronis.

Tarybos posėdyje meras pabrėžė, kad vasarai vaikų darželiai nebus uždaromi.

Daugiausia pinigų „surys“ skolos

Projekte numatyta, kad iš kitų metų biudžeto apie 136,5 mln. litų nedelsiant bus atriekiami esamoms savivaldybės skoloms apmokėti. Didžiausi įsiskolinimai, siekiantys 52,5 mln. litų, slegia už miesto infrastruktūros objektų priežiūrą bei atnaujinimą. Beveik 31,4 mln. litų skolos susikaupė už socialines paslaugas. Apie 22,5 mln. litų valdžia skolinga už viekų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymą. Už miesto infrastruktūros objektų plėtrą savivaldybė skolinga beveik 16,3 mln. litų. 

Savivaldybės administracijos ir jos padalinių darbo užmokesčiui ketinama skirti beveik 26,4 mln. litų. Daugiau nei pusė biudžeto pajamų, apie 564,4 mln. litų numatyta atriekti švietimui. Mažiausiai išlaidų, apie 830,4 tūkst. litų pareikalaus gynyba.

—————————————————————————————————————–
2010 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuojamos išlaidos

Bendroms paslaugoms – 189 mln. litų
Gynybai – 0,8 mln. litų
Ekonomikai-  14,8 mln. litų
Aplinkos apsaugai – 24,9 mln. litų
Būstui ir komunaliniam ūkiui – 57,4 mln. litų
Sveikatos apsaugai – 8,4 mln. litų.
Poilsiui, kultūrai ir religijai – 19,6 mln. litų.
Švietimui – 564,5 mln. Litų.
Socialinei apsaugai – 108,2 mln. litų.
Iš viso: 987,6 mln. litų.

———————————————————————————————————————

2009 m. Vilniaus savivaldybės patirti nuostoliai:

Vilniaus miesto valdžia pernai negavo 22,7 mln. litų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Nesurinkta apie 284 tūkst. litų iš žemės mokesčio.
Apie 46,3 tūkst. litų negauta už paveldimą turtą.
Vietinės rinkliavos negauta už beveik 928 tūkst. litų
Biudžeto nepasiekė ir planuoti 132 tūkst. litų už dividendus.
Apie 6,2 mln. litų negauta iš nuomos mokesčio už valstybinę žemę.
Už patalpų nuomą nesulaukta 382,4 tūkst. litų.
Už atsitiktines paslaugas negauta 206 tūkst. litų.
Miestas nesulaukė kone 4,8 mln. litų už  baudas ir konfiskacijas.
Iš kitų planuotų pajamų negauta 2,7 mln. litų.
Už planuotą parduoti žemę negauta 7,5 mln. litų.
Iš viso į pernai metų biudžetą neįkrito beveik 46 mln. litų planuotų pajamų.

 

 

Laura Čyžiūtė

Diena.LT