Pernykštės viltys neišsipildė

Pastarieji metai Lietuvai buvo ypač sunkių ekonominių išbandymų metai. Net šoką sukėlusiose prognozėse 2008 m. pabaigoje nenuspėta, kad ekonomikos nuosmukis bus toks didelis. 2009 m. pavasarį ir vasarą, kai pirmasis šokas jau buvo bepraeinąs, o Lietuvos piliečiai po Dalios Grybauskaitės išrinkimo prezidente įgijo nemažai vilčių, lūžis neįvyko. Nors gyventojų nuotaikos buvo pradėjusios gerėti, blogų žinių srautas vėl nukreipė jas neigiama linkme. Nelauktai didelis BVP smukimas, 10 proc. perkopęs nedarbo lygis, nuo rugsėjo pakilęs PVM tarifas, planai toliau mažinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas – visuomenės nuomonė prieš tokią neigiamų naujienų bangą atsilaikyti nesugebėjo, tvirtina tyrėjai.

Nedarbas, prieš pusmetį tapęs svarbiausia visuomenės problema, tampa vis reikšmingesnis. Tyrėjai neabejoja, kad jis bus svarbiausias klausimas dar ne vienus metus. Anot daugelio ekspertų, situacija darbo rinkoje nepradės iš karto gerėti net šaliai iškopus iš recesijos duobės. Su šia nuomone sutinka didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Nuo nedarbo lygio priklauso ne tik tiesioginės žmonių pajamos ir šeimų finansinė padėtis, bet ir valstybės bei „Sodros“ biudžetų pajamos. Aukštas nedarbo lygis reiškia, kad nuo biudžeto išmokų priklausoma visuomenės dalis artimiausiu metu negali tikėtis pajamų augimo. Todėl tyrėjai prognozuoja, kad gyventojų nuotaikos liks gana neigiamos.

Dar vienas iššūkis Lietuvos laukia nustojus veikti Ignalinos atominei elektrinei. Jau žinomos naujosios elektros kainos, kurios ne tik padidins išlaidas už energiją, bet ir, tikėtina, turės poveikį daugelio vartojimo prekių kainoms. Tad infliacija gali grįžti į svarbiausių problemų sąrašo viršų. Lietuva vėluoja įgyvendindama daugelį svarbių energetikos projektų (tiesti elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją, modernizuoti Elektrėnų elektrinę, statyti naują atominę jėgainę).

 

Geresnių metų tikisi tik kas septintas

Palyginti su 2009 m. pavasariu, Lietuvos gyventojų, patenkintų dabartiniu savo gyvenimu, sumažėjo iki 55 proc. Didžiausias šio rodiklio kritimas įvyko prieš metus (palyginti su 2007 m., pasitenkinimas smuko 10 proc. punktų), kai šalyje prasidėjo ekonominė krizė. Visoje ES pasitenkinimo gyvenimu lygis liko beveik nepakitęs, tačiau jis yra daugiau nei 20 proc. punktų didesnis nei Lietuvoje. Bendrijos mastu šis rodiklis nesikeičia jau metus, todėl tyrėjai daro išvadą, kad vidutinio ES gyventojo nuotaika yra stabili, nelinkusi prastėti, nors kol kas ir nerodo aiškios gerėjimo tendencijos.

Pernai pavasarį 18 proc. žmonių mūsų šalyje manė, kad ateinantys metai bus geresni. Po pusmečio taip galvojo tik 14 proc. respondentų. Manančiųjų, kad ekonomikos situacija bus dar blogesnė, nuo 47 proc. padaugėjo iki 55 proc. Gyventojai per pusmetį tapo vienais didžiausių pesimistų ES tiek kalbant apie šalies ekonomikos, tiek apie namų ūkio finansinę perspektyvą.

Visoje ES, kaip ir Lietuvoje, daugėja žmonių, kuriems tampa sunku apmokėti visas sąskaitas. Tiesa, nors ekonomikos ir darbo rinkos situacija vertinama labai prastai, nuomonė apie savo namų ūkio finansinę padėtį kinta ne taip smarkiai ir lieka palyginti nebloga. Rudenį tik 48 proc. apklaustųjų savo namų ūkio finansinę padėtį vertino kaip gerą (pavasarį tokių buvo 52 proc.). Latvijoje šis skaičius nepakito (46 proc.), Estijoje sumažėjo nuo 72 proc. iki 68 proc., o visoje ES – nuo 65 proc. iki 64 proc.

Vertindami savo šeimos perspektyvas, pernai rudenį tik 11 proc. lietuvių (pavasarį – 13 proc.) teigė turintys ilgalaikę perspektyvą, koks bus namų ūkis per artimiausius 1-2 metus. Trys iš 10 sakė žinantys, ką veiks per artimiausius šešis mėnesius, o 57 proc. (pavasarį – 54 proc.) prisipažino, kad dabartinė padėtis neleidžia kurti ateities planų ir verčia gyventi tik šia diena. ES bendrai tokio didelio atotrūkio nebuvo – minėtus atsakymus pasirinko 28-35 proc. apklaustųjų.

Lietuvos gyventojų nuomonė apie šalies ekonomikos padėtį ir toliau blogėja. Šalies ekonominė padėtis gera atrodė vos 5 proc. lietuvių (pavasarį – 8 proc.) ir 3 proc. latvių (pavasarį taip galvojo 2 proc. jų) ir net 22 proc. estų (pavasarį – 20 proc.). ES šis skaičius padidėjo nuo 20 proc. iki 23 proc.

Svarbiausia tiek Lietuvos gyventojams, tiek visiems europiečiams pastaruosius metus yra nedarbo problema (mūsų šalyje taip galvojo 64 proc. respondentų – 9 proc. punktais daugiau nei pavasarį, o ES – 51 proc.). Tarp didžiausių problemų žmonės paminėjo ir ekonominę situaciją, infliaciją, nusikalstamumą, lietuviai – dar ir mokesčius, o bloko gyventojai bendrai – sveikatos apsaugą.

 

Euras panacėja atrodė ne visiems

Kas penktas Lietuvos gyventojas ir keturi iš 10 bloko gyventojų įsitikinę, kad krizės poveikis darbo vietoms jau pasiekė piką. Tačiau dauguma apklaustųjų mano, kad blogiausia dar laukia ateityje. Mūsų šalyje taip manančiųjų yra net 74 proc., bet ir vidutiniškai ES su tuo sutinka daugiau nei pusė (54 proc.). Lietuvos gyventojai šiuo požiūriu yra niūriausiai nusiteikusi šalis visoje Bendrijoje.

Galvojančių, jog įsidarbinimo situacija šalyje yra gera, respondentų per metus sumažėjo septyniskart (nuo 21 proc. iki 3 proc.), o per pusmetį – dar 1 proc. punktu. Rudenį vos po 2 proc. lietuvių ir latvių bei 6 proc. estų įsidarbinimo galimybes savo šalyje vertino teigiamai (ES – 13 proc.).

Žmonės panašiai suvokia, kokios priemonės labiausiai tiktų padėti žmonėms įveikti krizę: parama mažoms ir vidutinėms įmonėms. Lietuviai toliau minėjo paramą bedarbiams ir skurdžiausiems gyventojams, o ES gyventojai bendrai – investicijas į švietimą, mokymus, mokslinius tyrimus ir sveikatos priežiūros paslaugų garantavimą.

37 proc. apklaustųjų Lietuvoje manė, kad įsivedus eurą krizės poveikis būtų buvęs silpnesnis (panašus rezultatas užfiksuotas visose ne euro zonos šalyse). Su tuo sutiko net 61 proc. vengrų, 44 proc. latvių, 40 proc. estų, 31 proc. lenkų, 27 proc. britų.

Paklausti, kaip būtų galima pagerinti ES ekonomikos padėtį, dauguma Lietuvos piliečių paminėjo įmonių steigimo supaprastinimą ir išsilavinimo bei profesinio mokymo tobulinimą. Bendrijos piliečiai bendrai dažniausiai minėjo pastarąją priemonę ir investicijas į mokslinius tyrimus bei inovacijas.

Dauguma Lietuvos (51 proc.) ir kitų ES šalių gyventojų (71 proc.) sutiko, kad jų valstybėms reikia daugiau reformų, taip pat dauguma apklaustųjų pripažino, kad ateities kartoms naudingų reformų reikia siekti net jei tai reikštų tam tikras dabartinės kartos aukas.

Pasaulio ekspertų nuomone, viena pagrindinių finansinės ir ekonominės krizės priežasčių buvo neskaidri, pernelyg rizikinga finansinių institucijų veikla bei tokios veiklos kontrolės stygius. Todėl šiuo metu netyla kalbos apie būtinybę reformuoti finansų sektoriaus priežiūros sistemą. „Eurobarometro“ tyrime žmonės buvo prašomi išsakyti savo požiūrį, kokios reformos reikalingos finansų sistemos srityje. Trečdalis Lietuvos gyventojų pasisakė už griežtesnę ES priežiūros sistemą ir pajamų, sąnaudų bei rizikų skaidrumo užtikrinimą finansinėse institucijose.

Standartinis „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2009 m. rudenį visose 27 Europos Sąjungos narėse. Lietuvoje spalio 27 d. – lapkričio 11 d. buvo apklausti 1023 respondentai, vyresni nei 15 metų.

 

DELFI