Sprendžiant šiuos klausimus, vyko intensyvūs administracijos ir darbuotojų bei profesinių sąjungų susitikimai, konsultacijos, derybos.

Profesinei sąjungai pavyko susitarti, kad būtų pristabdytas nerentabilių kaimo paštų, kurie neša ekonominius nuostolius, uždarymo procesas. Kad šis klausimas svarbus, parodė ir kilęs bendruomenių nepasitenkinimas. Todėl dabar administracijos vadovai vietose susitikinės su Savivaldybių ir bendruomenių  atstovais, o tik po to bus sprendžiamas atskirtų kaimo paštų likimas, tačiau mums labiausiai rūpi juose dirbantys žmonės. Šiuose susitikimuose galės dalyvauti ir profesinių sąjungų atstovai.

Profesinė sąjunga niekada nepritarė  šešių darbo dienų savaitės su viena poilsio diena įvedimui, jau tada sakėme, kad ekonominio efekto nebus ir mums tai kėlė nerimą. Jau žinote, kad dalis paštų nebuvo pervesti į tokį darbo režimą. Reikalaudami sugrąžinti seną darbo paštų tvarką, rašėme raštus, rinkome parašus. Vykdant 2009 m. gruodžio 3 d. generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl paštų darbo dienų per savaitę nustatymo“ nuostatas, iškilo naujos problemos. Sumažėjus darbų apimtims ir pernormavus darbo laiką, profesinė sąjunga pastebėjo, jog maži pašteliai turės dirbti labai trumpai, kai kurie tik valandą. Mums tai atrodo nenormalu, todėl sudaryta darbo grupė šią problemą išanalizuoti. LRDPS atstovavo Vilniaus apskrities centrinio pašto profesinės sąjungos pirmininkė Laima Blusiuvienė. Siūlėme tam tikrų pakeitimų dėl paštų viršininkų, kurie pagal tą tvarką būtų turėję dirbti šeštadieniais ir pirmadieniais. Po ilgų diskusijų sutarta, kad kaimo paštai dirbs mažiausiai dvi valandas, o paštų viršininkų darbo režimą spręs kiekvieno filialo administracija.

Be to, sumažėjus klientų, o kai kuriuose rajonuose netekus teisės išnešioti pensijas, kai kuriems kaimo laiškininkams ir operatoriams sumažėjo darbų apimtys, o tuo pačiu  ir atlyginimai. Todėl sutarėme, kad pašto paslaugas teikiantiems darbuotojams, kintamoji atlyginimo dalis, kuri yra 5 proc., nuo liepos 1 d. pakils iki 10 proc. Tai ne taip jau daug, bet vis šis tas.

Tačiau didžiausias profesinės sąjungos rūpestis – struktūrinė pašto reforma ir su tuo susijęs dalies darbuotojų skaičiaus mažinimas. Susitikimuose su pašto darbdaviu nuolat pabrėžiame, kad tai vyktų su minimaliu atleidžiamų darbuotojų skaičiumi ir įstatymais numatyta tvarka. Suprantama, profesinių sąjungų atstovai dalyvaus šiuose procesuose ir  seks jų eigą.

Čia išvardintos ir kitos problemos sausio 6 dieną aptartos komisijos posėdyje skirtame LR Susisiekimo ministerijos socialiniam dialogui pašto sektoriuje užtikrinti. Kaip žinia, nustatyta nauja pensijų pristatymo tvarka. Mums nesuprantama, kodėl dvi valstybei priklausančios įstaigos – „Sodra“ ir Lietuvos paštas negali susitarti ir bendradarbiauti abiem įmonėms palankiomis sąlygomis, o duodama pelnytis privačiam kapitalui. Išsakytos kritinės pastabos ministerijos adresu dėl to, kad nepakankamai sprendžiamas periodinių leidinių pristatymo, nuostolingumo, padengimo klausimas. Kaip žinia,  paštas, pristatydamas spaudą, patiria nuostolius vykdydamas Valstybės jam primestą socialinę funkciją, todėl, mūsų manymu, Valstybė ir turi padengti  patiriamus nuostolius.

Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos informacija