Didžiausias nedarbas buvo Ignalinos rajono (17,7 proc.), Akmenės (17,6 proc.), Druskininkų (17,5 proc.) ir Mažeikių (16,9 proc.), o mažiausias – Neringos (4,0 proc.), Elektrėnų (8,1 proc.), Trakų rajono ir Kazlų Rūdos (po 8,8 proc.) savivaldybėse.
Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (15,4 proc.), mažiausia – Kaune (11 proc.).
Gruodžio mėnesį darbo birža įdarbino 8,4 tūkst. žmonių. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta beveik 3 tūkst. bedarbių.
Praėjusį mėnesį buvo 7,5 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 5 tūkst. – neterminuotam darbui. Paklausiausi buvo pardavėjai ir prekių demonstruotojai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, virėjai, pardavimų vadybininkai, siuvėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, dažytojai, statybininkai dailidės, staliai, buhalteriai.
Nuo metų pradžios padėta įsidarbinti 121,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų, 47,5 tūkst. nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. 2009 metais apie 18,2 tūkst. bedarbių pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimą laikotarpiui iki pusės metų.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, jog pernai vidutiniškai 9 proc. siekęs nedarbas šiemet padidės 2-3 proc. punktais. Lietuvos banko ekspertai tvirtina, jog 2010-aisiais darbo gali neturėti 17,7 proc. gyventojų.
Ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, užimtumą galėtų padidinti darbui imlios vidaus rinkos plėtra.
„Užimtumas atsirastų, jei augtų vidaus rinka, visų pirma – paslaugų. Bet čia prognozės pesimistinės. Pajamos nukritę, žmonės išsigandę, vartojimas sumažėjęs“, – Lietuvos radijui teigė ekspertas.
Anot jo, nedarbas augs ir toliau, o vienintelis jį sumažinti galintis veiksnys – emigracija.