Prieš metus prisaikdintasis premjeras A.Kubilius deklaravo skubiai karpysiąs valstybės išlaidas, o valstybės aparato mažinimas – viena tam geresnių priemonių. Kadangi valstybinių įstaigų, institucijų ir kitų darinių yra tikrai daug bei ne visi jie noriai pasiduoda reformoms, procesas gali užtrukti. Todėl iš pradžių pažvelkime, kaip premjerui sekėsi tvarkytis „savo darže“ – ministerijose.
Lietuvoje nuo pat 2003 metų nebuvo premjero, kurio valdymo laikotarpiu valdininkų skaičius nebūtų augęs. Prieš metus prisaikdintasis premjeras A.Kubilius deklaravo skubiai karpysiąs valstybės išlaidas, o valstybės aparato mažinimas – viena tam geresnių priemonių. Kadangi valstybinių įstaigų, institucijų ir kitų darinių yra tikrai daug bei ne visi jie noriai pasiduoda reformoms, procesas gali užtrukti. Todėl iš pradžių pažvelkime, kaip premjerui sekėsi tvarkytis „savo darže“ – ministerijose.
Šaltinis: www.vtd.lt
Iš grafiko matyti, jog valstybės tarnautojų ministerijose po ilgo laiko, nors ir simboliškai, bet sumažėjo. Užimtų pareigybių (valstybės tarnautojai + valdininkai, dirbantys pagal darbo sutartis) skaičius nuo metų pradžios iki lapkričio 1-osios ministerijose sumažėjo 112 (3 proc.) iki 3698, patvirtintų pareigybių skaičius – 197 nuo 4184. Visos ministerijos etatus mažino skirtingai. Labiausiai išsiskiria Ūkio (skaičiuota kartu su Energetikos) ministerija, Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos, valdomos D.Kreivio, R.Šimašiaus bei E.Masiulio, kuriose darbuotojų skaičius sumažintas daugiau nei po 10 proc. Keistai atrodo Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos bei Krašto apsaugos ministerijos, kuriose užimtų pareigybių skaičius nuo metų pradžios netgi išaugo.
Tikėtina, jog darbo užmokesčio fondą privalėjusios mažinti ministerijos pasirinko kitokį kelią – neapmokamas atostogas ir/arba stipresnius atlyginimų karpymus. Tačiau tokie metodai yra neefektyvūs pirmiausia todėl, kad tai laikina priemonė, nes ekonomikai atsigavus, valdininkų skaičius neliks sumažėjęs. Antra, darbuotojų skaičiaus mažinimas iki tam tikro lygio yra netgi sveikintinas procesas, nes taip darbą palieka mažiausiai produktyvūs darbuotojai, priimti ir abejotiną naudą nešę tik ekonominio bumo laikotarpiu. Likę darbuotojai randa būdų pakeisti išėjusius, nes tenka efektyviau paskirstyti darbo ir laiko išteklius. Tą iliustruoja ir neseniai paskelbti JAV duomenys, kurie parodė darbuotojų našumą per šių metų trečiąjį ketvirtį išaugus net 9,5 proc. (darbo valandų skaičiui kritus 5 proc., sukurtas produktas augo 4 proc.).
Šaltinis: www.vtd.lt
Kita priežastis, galėjusi lemti kuklius darbuotojų skaičiaus sumažėjimo rodiklius ministerijose, būtų funkcijų perėmimas iš besidubliuojančių įstaigų, todėl kitame straipsnyje bandysiu apžvelgti visų valstybės tarnautojų skaičiaus pokyčius.
Vaidotas Rūkas