Pasak premjero, mūsų šalies ekonomika nukrito nei daug nei mažai, tiek pat kiek ir kitų, ekonomiškai stipresnių šalių.

Esą skaičiai tokie bauginantys, nes pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika augo taip pat itin sparčiai.

Nežinia, ar šis mėginimas įpūsti optimizmo šalies piliečiams pasiekė jų ausis. Politologai ir ekonomistai tvirtina, kad – skaičiai dar ne viskas, o reali padėtis – kur kas niūresnė.

 

Savitaiga ir viešieji ryšiai?

Politologas Algis Krupavičius sako, kad džiugu, jog premjeras įžvelgia ekonomikos stabilizavimosi ženklų, deja, eiliniai piliečiai šiam džiugesiui galėtų paprieštarauti.

„Atlyginimai mažėja, bedarbių daugėja, o ekonominiai rodikliai – blogiausi visoje Europos Sąjungoje, socialinė padėtis išties prasta“, – vardijo politologas. Anot jo, „optimizmas, kurio piliečiams nori įkrėsti A. Kubilius, – nepamatuotas.“

„Susidaro paradoksali situacija, buvo laikas, kai premjeras visus gąsdino, jog yra blogai ir bus dar blogiau, dabar – atvirkščiai, jis tikina, kad viskas nėra taip blogai. Blogėjantys lūkesčiai žmones verčia elgtis atitinkamai“, – kalbėjo A.Krupavičius. Pasak jo, kalbos apie gerovę, mažesnį, nei tikėtasi, smukimą – premjero bandymas įtikinti patį save.

„Tai – savitaiga ir viešieji ryšiai, kurie nėra tokie jau veiksmingi. Tiesa, to reikia, nes laikai artėja nelengvi: po Naujųjų metų sulauksime ir naujų mokesčių, padidės elektros kainos, neaišku, ar turėsime tiek energetinių išteklių, kiek mums reikės. Pagrindo optimizmui išties nedaug“, – svarstė politologas A. Krupavičius.

 

Statistika neatskleidžia tikros padėties

Ekonomistė, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad premjero laiške visuomenei – teisingi duomenys, bet tai tik statistika.

„Statistika teisinga, bet ar tai atskleidžia tikrąją padėtį – abejočiau“, – sakė J. Varanauskienė.

„Tiesa, pagal nedarbo lygį ir kai kuriuos kitus parametrus mes nusmukome ne į 2006, bet į 2003 metų lygį. Sunku lyginti laikus, kai gyvenome tada, ir dabartinę padėtį. Kai auga pajamos ir vartojimas, žmonės to nejaučia, prie gero greit priprantama, bet kai reikia išlaidas sumažinti – sunku“, – kalbėjo ekonomistė.

Anot jos, geriausia būtų prisiminti tai, ką pirkome prieš šešerius metus, ir vėl pirkti tik tas prekes, gyventi taip, kaip tada gyvenome. Tiesa, tai nėra lengva, o daugeliui ir nebeįmanoma.

„Daugelis turi didesnius automobilius ir butus nei prieš kelerius metus. Parduoti ir pirkti mažesnius dabar ekonomiškai būtų itin nuostolinga, – kalbėjo J. Varanauskienė. Anot jos, krizės dantis labiausiai pajuto vidutines pajamas gaunantys žmonės, nes skurdesnieji ir anksčiau gyveno sunkiai, todėl krizė jiems – ne naujiena.

 

Žmonės emigruos

Ekonomistas R. Rudskis aiškina, kad premjero žingsnis – vertintinas palankiai, nes mėginama kalbėti apie tai, kas vyksta ekonomikoje.

Tiesa, R. Rudzkis mano, jog premjero pateikta statistika ir analizė – paviršutiniškos, pateikti tik „pliki“ makroekonominiai rodikliai, bet nepažvelgta giliau, neįsigilinta į šalių specifiką ir socialinius nuosmukio padarinius.

Žinia, kad eksportas Lietuvoje krito taip pat, kaip ir Vokietijoje ar Švedijoje, yra tik plikas faktas, kuris nieko nepasako apie tai, kaip toks kritimas paveikia šalių ekonomikas ir gyventojus.

„Toms šalims, eksportuojančioms aukštąsias technologijas bei kitas itin paklausias prekes ir esant lyderėmis šioje srityje, eksporto nuosmukis nereiškia katastrofos, ir jis baigsis vos pasaulio rinkos ims rodyti atsigavimo ženklų“, – kalbėjo R. Rudskis

Tuo tarpu Lietuva atsiduria kur kas liūdnesnėje padėtyje. „Mums eksporto nuosmukis tikrai yra dramatiškas, atgauti prarastas pozicijas bus labai sunku“, – prognozavo ekonomistas.

Anot R. Rudskio, A. Kubiliaus pranešime analizuojant ekonominius rodiklius nepasivarginta atsižvelgti į Lietuvos socialinę struktūrą, todėl ir pateikiamas vaizdas nėra realistiškas.

„Ekonominių rodiklių kaita visada byloja apie tam tikras socialines permainas, o smunkantys rodikliai – aiškiai nurodo į jau kylančias ar ateityje kilsiančias socialines problemas. Faktas, kad, prastėjant ekonominei situacijai, mažėjant atlyginimams, vėl patirsime didžiulių netekčių dėl spartėjančios emigracijos“, – „Bernardinams.lt“ sakė ekspertas.

„Mes neteksime pačios dinamiškiausios ir energingiausios dirbančių žmonių dalies. Laikas, kai žmonės nuspręsdavo likti Lietuvoje, nes matydavo, kad ekonominė situacija palengva gerėja, iš esmės baigėsi. Dabar žmonės kylančias problemas spręs emigruodami. O tai tikrai nepadės lengviau ir greičiau išbristi iš krizės“, – aiškino R. Rudskis.

 

 

Jūratė Važgauskaitė, Lina Valantiejūtė

Bernardinai.lt