Šios organizacijos ataskaitoje, kurią 2006 m. parengė Vittorio Di Martino bei Duncan Chappell, pateikiami tokie duomenys: 2002 m. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, jog daugiau nei 800 000 darbuotojų tapo psichologinio smurto darbe aukomis, Ispanijoje 22 procentai viešojo sektoriaus darbuotojų patyrė smurtą darbe. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad 53 procentai darbuotojų patys patyrė smurtą darbe, o 78 procentai – stebėjo smurto aktus prieš savo kolegas. Poveikis tiek aukoms, tiek pasyviems stebėtojams gali būti pražūtingas. Suomiai, tyrinėję smurto darbe poveikį savivaldybės darbuotojams, nustatė, jog 40 procentų darbuotojų jautė didelį stresą, 49 procentai jautėsi neįprastai pervargę, o 30 procentų darbuotojų buvo dažnai arba nuolat susinervinę. Švedijos duomenys piešia dar liūdnesnį vaizdą – 10-15 procentų savižudybių lemiamą vaidmenį suvaidina darbe patiriamas smurtas. 1996 m. Europos Sąjunga atliko tyrimą, kurio metu apklausta 15 800 darbuotojų 15-oje šalių narių. Paaiškėjo, jog 4 procentai darbuotojų (6 mljn.) patyrė fizinį smurtą, 2 procentai (3 mljn. darbuotojų) kentė seksualinę prievartą, o 8 procentai (12 mljn. darbuotojų) – išgyveno patyčias, ujimą, grasinimus.
Visi tyrinėtojai vieningai sutaria, jog moterys priklauso didesnės rizikos grupei ir dažniau nei vyrai patiria smurtą darbo vietoje. Stresas, depresija, sumažėjusi savigarba, savęs menkinimas, patologinė baimė, nemiga, virškinimo sutrikimai – tai tik keletas galimų darbe patiriamo smurto padarinių.
Lietuvoje smurtą ar smurto grėsmę darbe nuolat patiria paie 10 procentų daruotojų (2008 m. duomenys). Deja, ši problema Lietvoje dar menkai tyrinėta, apie ja vis dar kalbama puse lūpų, vengiant viešumo ir atvirumo. Dažniausiai šiais išgyvenimais ir patirtimi nesidaliname net su artimiausiais žmonėmis ir kolegėmis, kurios galbūt išgyvena tą patį, ir kartu būtų galima bandyti spręsti iškilusias problemas. Nesikalbant, slepiant problemas, tik auginame vienišumo, uždarumo sienas, tampame vieni kitiems tik “darbo įrankiais”, konkurentais ir priešais. Tuo tarpu suvienijus jėgas ir sukūrus saugią darbo aplinką, formuojant geranoriškumo jausmą, galime pasiekti didesnio įmonės ekonominės veiklos efektyvumą, ir prisidėti prie geresnės Lietuvos žmonių ateities.
2009 m. Valstybinis psichikos sveikatos centras kartu su tarptautine organizacija Mental Health Europe pradėjo vykdyti projektą „Smurtas prieš moteris darbe…Pasikalbėkime“. Projekto metu Lietuvos moterys bus kviečiamos pasidalinti savo patirtimi, išsakyti nuomonę apie darbe vyraujančią atmosferą, pasikalbėti apie patiriamą smurtą, ieškoti galimų sprendimo būdų bei aptarti egzistuojančią pagalbą mūsų šalyje. Iš kitos pusės, projekto vykdytojai aktyviai ieškos sėkmingų pavyzdžių, kaip darbdaviai padeda spręsti smurto prieš moteris problemą, kokių žingsnių imasi ir kokių rezultatų pasiekia. Svarbu, kad projektu siekiama ne tik išryškinti mūsų visuomenėje egzistuojantį skaudulį, bet ir parodyti jau surastus sprendimo būdus.
2009 m. liepos 25 d. skelbiama „Geranoriškiausios darbovietės konkurso“ pradžia. Projekto vykdytojai nuoširdžiai tiki, jog Lietuvoje yra gerų pavyzdžių, kaip kolektyvai, darbdaviai sprendžia iškylančias problemas, įsiklauso į savo darbuotojų pastabas ir stengiasi kurti saugią bei geranorišką darbo aplinką. Maloniai kviečiame visas organizacijas pasidalinti savo patirtimi ir aprašyti priemones, skirtas kovai su patyčiomis, fiziniu, psichologiniu smurtu, ujimu, priekabiavimu.
Plačiau apie projektą bei konkursą http://www.vpsc.lt/smurtas_1.htm
Bernardinai.lt