Aloyzas sakalas. pažadų laikotarpis baigėsi. dabar prasideda realūs darbai

Dalios Grybauskaitės pažadai  buvo ypač viltingi, o ir ji pati užsirekomendavo, kaip labai ryžtinga, neeilinio proto ir sugebėjimų asmenybė. Dėl šių  požymių visumos ji ir buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente. Dabar pats laikas pasidomėti jei ne apie  rinkimų pažadų galimą realizaciją, tai bent apie planus, kaip juos žada  realizuoti Respublikos Prezidentė. O šioje srityje dar neturime adekvačios informacijos, išskyrus  vieno ministro pakeitimą kitu, nors buvo kalbama net apie penkias blogai dirbančias ministerijas. Bet keturi ministrai išliko savo krėsluose, nes jie „nors ir ne patys geriausi, bent nevagia“. Ar šis pasakymas reiškia, kad penktasis ministras vogė, todėl ir buvo jo atsisakyta? Bet palikime tuos nevagiančius ministrus ramybėje ir pradėkime vardinti svarbiausias Prezidentės sprendimo laukiančias problemas.


Pirmoji iš jų tai LEO LT likimas, nors, atrodo, kad Prezidentė ir premjeras suderino savo pozicijas, ir ši bendrovė bus likviduota. Kaip tai bus padaryta, pamatysime vėliau.  Tikėkimės, kad nebus palikta teisinių kabliukų, kurie leistų kuriai nors bendrovės turto dalininkei kreiptis į tarptautinį arbitražą ir prisiteisti iš Lietuvos milijardinę kompensaciją.


Prezidentė, apsilankiusi Lietuvos rajonuose, pabrėžė  didelę socialinę atskirtį. Natūralu tikėtis, kad Prezidentė turi planą, kaip tą atskirtį sumažinti, jei ji nepritaria nei pajamų mokesčio diferencijuotiems tarifams, nemano, jog turto mokestis gali ką nors pakeisti, nesiūlo nei prabangaus turto įsigijimo mokesčio nei kokių nors kitų mokesčių, kurie sumažintų turtingų žmonių pajamas ir padidintų pajamų perskirstymo per biudžetą koeficientą, kuris dabar Lietuvoje mažiausias iš visų ES valstybių. Prezidentė galėtų pasiūlyti apriboti valstybės ir savivaldybių įskaitant ir jų valdomų įmonių tarnautojų atlyginimus taip , kad jie būtų mažesni už aukščiausiojo Valstybės pareigūno – Lietuvos Respublikos Prezidento gaunamą atlyginimą. Galėtų Prezidentė priminti Lietuvos Seimui Europos Parlamentą, kurio pirmininkas, vicepirmininkai, komitetų ir komisijų vadovai negauna nė vieno papildomo cento už savo pareigas, nes ten pareigos laikomos prestižo ir įtakos svertu, bet ne finansinio atlygio šaltiniu.  Galėtų pasiūlyti nubraukti visus valdininkų priedus prie jų fiksuoto atlyginimo ir iki minimumo sumažinti reprezentacines išlaidas. Prezidentės skraidymai ekonomine klase ir pusės atlyginimo atsisakymas vertintini tik  kaip viešųjų ryšių akcija, nes nuo jos biudžeto įplaukos nepadidės nė tūkstantąja procento.  Tikriausiai Prezidentė žino, kokiomis dar priemonėmis galima sumažinti socialinę atskirtį, bet man norėtųsi išvysti visų tų  priemonių suvestinį planą juodu ant balto. Deja, toks planas dar nepublikuotas, taigi jo dar nėra, o kol  nėra, tai tik padejavimai apie socialinę atskirtį nieko neguodžia. Padejuodavo ir Prezidentas Valdas Adamkus, bet ar kas nors nuo to pasikeitė?


Girdėjome Prezidentės karingų pareiškimų apie oligarchų valdomą  Lietuvą ir pažadą  pakeisti situaciją iš esmės. Man irgi norėtųsi žinoti mane valdančių oligarchų pavardes, bet jos dar nepaskelbtos, todėl negalime atstumti nuo valdžios neidentifikuotų asmenybių, ir  man belieka spėlioti, po kokiu stogu susibūrė tie oligarchai: po LEO LT, VP Market, Achema ar dar kur  nors. Nesinorėtų į visus čia minimus ir ne žymius verslininkus žiūrėti įtarimų pilnomis akimis, nes jų dalis tikrai neturi nieko bendro  su oligarchija. Tai kas gi tie oligarchai ir kaip bus jie nušalinti  nuo valstybės valdymo?


Bus pertvarkyta Teismų sistema. Kaip? Ar parenkant teismų vadovus, ar darant struktūrines reformas. Jei bus apsiribota tik vienų vadovų pakeitimu kitais, – nauja kokybė neatsiras, nes dėmenų sukeitimas vietomis sumos nepakeičia. Ši aritmetikos taisyklė taikytina ir teismams. kad ir kokie būtų nauji teismų vadovai, teisėjų klaidų bus, aukštesni teismai jas taisys, o pralaimėjęs bylą pilietis ir toliau  visiems aiškins, kad teisėjas buvo nupirktas, o teismų sistema sumauta. O nurodinėti teisėjams, kokius jie turi priimti sprendimus ir reikalauti už juos atsakomybės draudžia Konstitucijos 109 ir114 str. Jei Prezidentės akiratyje teismų struktūrinės reformos, tokios, kaip prisiekusiųjų  ar tarėjų institucijų įvedimas, tai reikės nustatyti, kaip bus renkami ar parenkami tarėjai ir prisiekusieji, kokios bus jų funkcijos, kas jiems mokės už darbą teisme, kaip juos apsaugoti nuo pašalinių asmenų poveikio. Tokį įstatymą gali priimti tik Seimas, jei to panorės, bet ar panorės?


Prezidentei   per savaitę ar dvi  reikės apsispręsti vetuoti ar ne apie 70 Seimo jau priimtų įstatymų. Prezidentė yra puiki  finansų specialistė, tačiau Seimo priimtuose įstatymuose kalbama ne tik apie finansus.  Bet  pasirašyti ar vetuoti reikės visus įstatymus. O čia jau reikalinga stipri Prezidento komanda. Apie dabartinės komandos galimybes sužinosime netrukus. Tikėkime, kad ši komanda nepadarys šiurkščių klaidų. Bet yra ir tokie įstatymai, kurie yra teisiškai nepriekaištingi, tačiau jie reikalauja politinio apsisprendimo. Kalbu apie įstatymą, sumažinantį motinystės pašalpas. Nevetuosi, gimstamumo kreivė vėl nulinks žemyn, taigi lietuvių ir toliau mažės. Vetuosi –  bus neaišku, kaip pasielgs Seimas, atmes ar ne veto. Atmesdamas prisiims atsakomybę už demografijos dinamiką.. Pritardamas veto, bus priverstas ieškoti, kam čia dar labiau suveržti diržą. Man regis, taupyti lėšas vaikų ir jų motinų sąskaita, kai visame pasaulyje vaikai ir motinos yra labiausiai ginamos ir saugomos – negarbingas užsiėmimas. Palauksime Prezidentės veiksmų.


Prezidentei reikės apsispręsti ir dėl tarnautojų bazinio atlyginimo dydžio sumažinimo, kurį siūlo Seimas. Kaip šis mažinimas paveiks galą su galu sunkiai suduriančius švietimo, policijos, gelbėtojų, kultūros, socialinės  ir sveikatos apsaugos darbuotojus, aišku tik premjerui.  Prezidentė atėjo „dirbti Lietuvai“.  Reikėtų apibrėžti, koks turinys įdėtas į žodį Lietuva. Jei jis suprantamas kaip solidarios visuomenės Lietuva, tai laukime  Prezidentės veto. Jei Lietuvoje skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas,  tai elkimės taip, kaip to nori „proveržio koalicija“. Proveržio į nebūtį.


Vasaros pabaiga  ir ruduo  parodys, ar mūsų svajonės pavirs darbais. Darbais, kurie pateisins rinkėjų viltis, ir jie užmirš lakią frazę: norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada.




Bernardinai.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!