Tai numatyta trečiadienį Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose. Už jas balsavo 89 Seimo nariai, susilaikė 2.
Seimas netekusiais galios pripažino kai kuriuos Švietimo įstatymo straipsnius, pagal kuriuos nuo šių metų rugsėjo 1 d. reikėtų atleisti per 2700 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, nes mokytojais būtų galėję dirbti tik asmenys, turintys pedagogo kvalifikaciją.
Pagal šį įstatymą mokytojai, dirbantys pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, per 1 metus nuo darbo mokytoju pagal šias švietimo programas pradžios privalės išklausyti pedagoginių-psichologinių žinių kursą pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką.
Dirbti mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas galės asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo praktiką ir išklausęs pedagoginių-psichologinių žinių kursą pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką.
Dirbti mokytoju Lietuvoje taip pat galės asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba Šveicarijos Konfederacijoje ir kuriam Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija.
Seimas nepritarė Seimo narių Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus siūlymui nevalstybinėms mokykloms (išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklas), vykdančioms pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skirti iš valstybės biudžeto iki 70 procentų mokyklos ūkio lėšų, tenkančių vidutiniškai vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui šalyje Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vertinimu, dėl susidariusių ekonominių aplinkybių mokyklos ūkio lėšų nevalstybinėms mokykloms skirti netikslinga ir siūlo šį klausimą svarstyti Vyriausybei pateikus naują Švietimo įstatymo projektą.
Be to, Seimas pritarė, jog nuo rugsėjo 1-osios mokyklose pagal bendrojo lavinimo programas nebegalės dirbti mokytojai, turintys tik vidurinį išsilavinimą. Taip pat priimta nuostata, jog vis dar studijuojantys mokytojai, jei iki studijų pabaigos liko dveji metai, galės studijas tęsti, neprarasdami teisės mokytojauti. Asmenims be aukštojo mokslo diplomo palikta teisė dirbti tik neformaliojo ugdymo mokytojais bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo įstaigose, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2008-2009 mokslo metų pradžioje buvo per 600 laisvų darbo vietų. Bendrojo lavinimo mokyklose (pagrindiniame darbe) dirbo 37,3 tūkst. mokytojų. 36,6 tūkst., arba 98 proc., turi aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, iš jų 2228 mokytojai (6,1 proc.) turi dalykinę kvalifikaciją, tačiau nėra įgiję pedagogo kvalifikacijos (tarp jų didžiausią dalį sudaro anglų kalbos, informacinių technologijų, gimtosios kalbos (lietuvių), technologijų, matematikos, istorijos mokytojai). Šiuo metu mokytojų, neįgijusių aukštojo išsilavinimo, yra apie 700, iš jų 340 šiuo metu studijuoja.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė teigiamai vertina tokį Seimo sprendimą. „Žinoma, dalis kolegų neteks darbo, tačiau apie tai, jog mokytoju galės dirbti tik asmenys su aukštuoju išsilavinimu, kalbama jau šešerius metus, todėl per tą laiką visi galėjo baigti studijas aukštojoje mokykloje“, – teigia R. Osipavičiūtė.
Kita vertus, LŠMPSF negali būti nenuosekli. Nes praeitų metų vasarą būtent profesinė sąjunga griežtai kritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymus leisti mokytoju dirbti „žmonėms iš gatvės“. Mokytojo darbas labai atsakingas, todėl logiška, kad įstatymu numatomi griežti kriterijai, kas gali dirbti tokį darbą.
ELTA ir LŠMPSF informacija