Darbo kodekso liberalizavimas: pagalba krizės metu ar laisvė susidoroti su darbuotoju?

Didesnę patirtį turinčios Europos Sąjungos šalys renkasi kitą kelią – ilgina laikotarpį, per kurį galima gauti bedarbio pašalpą, trumpina darbo laiką, kad kuo daugiau žmonių galėtų išlikti darbo rinkoje. Tuo tarpu Lietuvos valdžia smūgiuoja į vienus vartus.


 


Darbdavių norai be atsakomybės


Seimo daugumos ketinimai liberalizuoti darbo rinką – grandioziniai. Pavyzdžiui, ketinama liberalizuoti atleidimo darbdavio iniciatyva pagrindus: atsisakyti ypatingo atvejo bei numatyti, kad toks atleidimas gali būti taikomas dėl svarbių priežasčių darbdavio nuožiūra.


Planuojama atsisakyti vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo kaip sankcijos už uždelsimą darbuotojų atleidimo atveju. Ginčo dėl atleidimo teisėtumo atveju siūloma leisti darbdaviui apsispręsti, ar darbuotojas gali būti grąžinamas į darbą, ir netgi leisti darbdaviui apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimus dėl procesinių pažeidimų.


Darbdaviai pasiūlė liberalizuoti prastovų reglamentavimą: esant prastovoms nereikalauti iš darbdavio darbuotojui siūlyti laisvas darbo vietas, nustatyti, kad perkėlus darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą, jam yra mokamas tam darbui taikomas darbo užmokestis. Ir galiausiai – numatyti galimybę, kad, įmonėje, nesant darbuotojų atstovų, darbdavys darbo teisinius klausimus, kurie gali būti reglamentuojami tik kolektyvine sutartimi, galėtų įtvirtinti darbo sutartyse.


 


Prognozuojama nauja darbo migracija


Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako nesuprantantis, kodėl dešiniųjų dauguma pasirinko darbo rinkos liberalizavimo taktiką. „Juk jie mums anksčiau labai priekaištaudavo, jeigu siūlydavome net menkiausią pataisą dėl darbo rinkos laisvinimo. O dabar iš esmės net neatsižvelgia nei į profesinių sąjungų, nei į darbdavių pastabas“, – tikina A.Sysas.


Gal politikai nesuvokia ilgalaikių pasekmių? „Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas šiek tiek persijojo siūlytas pataisas. Neliko pavojingiausių. Tačiau bet kokiu atveju, priėmus šias pataisas, nemaža dalis darbo jėgos vėl emigruos į kitas šalis. Pablogės ne tik finansinė, bet ir žmogiškoji padėtis – darbdaviai darbuotojų ir toliau nelaikys lygiaverčiais partneriais“, – sako A.Sysas.


Seimo komitetas nepritarė dviem esminiams pasiūlymams. Nepritarta galimybei sudaryti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbams. „Tokia tvarka darbuotojams nuolat keltų stresą, darbdaviai bet kuriuo metu galėtų darbuotoją atleisti iš darbo“, – sako A.Sysas.


Komitetas nepritarė ir ketinimams ilginti viršvalandžius. Šiuo metu galima dirbti 180 val. viršvalandžių per metus, sudarius kolektyvinę sutartį. Siūlyta atsisakyti kolektyvinės sutarties. Pasak A.Syso, toks liberalizavimas pažeistų ES direktyvas ir kitus teisinius aktus.


Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas atmeta A.Syso kaltinimus: „Reikia daugiau viršvalandžių. Kartais įmonės gauna netikėtų užsakymų ir tokiais atvejais žmonės gali uždirbti papildomai. Tačiau pagal įstatymus papildomai galima dirbti tik 8 val. per savaitę. Taigi praktiškai reikia atsisakyti užsakymų ir galimybių darbuotojams daugiau uždirbti.“


 


Kritikuoja profsąjungas dėl kolektyvinių sutarčių


„Kritikuoju profesines sąjungas, nes jos sutiko savo noru, sudarius kolektyvines sutartis, pabloginti savo narių padėtį. Darbdaviai savo blogus tikslus bando paslėpti kolektyvinėmis sutartimis. Įstatymuose buvo nuostata, kad sudarant kolektyvines sutartis padėtis gali tik pagerėti, o dabar dažniausiai teikiami bloginantys padėtį pasiūlymai“, – sako A.Sysas.


Pavyzdžiui, įmanoma sudaryti kolektyvinę sutartį dėl skubaus darbuotojų atleidimo iš darbo ir net dėl išeitinės išmokos sumažinimo. „Darbdavių padėtį bloginančių aplinkybių paprastai nebūna. Nuspręsta darbdaviams sudaryti galimybes be vargo atleisti iš darbo savo darbuotojus“, – daro išvadą A.Sysas.


Pavyzdžiui, darbdaviai siūlo įteisinti galimybę jiems patiems apsispręsti dėl darbuotojų grąžinimo į darbą.


„Skamba agresyviai, tačiau visais atvejais darbdaviai turės laikytis teisinių normų. Tokie sprendimai bus kontroliuojami. Tačiau galimi įvairūs atvejai. Tarkime, darbdaviai terminuotam laikui priėmė darbuotojus konkrečiam darbui. Jie darbus atliko greičiau nei numatyta, su jais buvo atsiskaityta. Atsirado kitas darbas, tačiau darbdavys jau būtų kaltinamas dėl terminuotų sutarčių sudarymo. Kur logika?“ – klausia M.Aleliūnas.


 


Seime laukia įnirtinga kova


Šią savaitę Seimo nariai pirmą kartą diskutavo dėl Darbo kodekso įstatymo pakeitimų. Nuomonės išsiskyrė. Laukia įtempta kova. Ar jie atsižvelgs į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus? Pasak A.Syso, labai tikėtina, kad Seimas ignoruos komiteto pataisymus. Pažymėtina, kad svarstant pasiūlymus komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas susilaikė. Kiti komiteto nariai iš esmės pritarė pataisymams.


Trišalė taryba irgi pareiškė nuomonę. Profesinės sąjungos nepritarė 7, o darbdaviai – 5 iš 21 pasiūlymo. Jeigu nebus atsižvelgta į pasiūlymus, pasak A.Syso, biudžetas ir vėl bus skylėtas. Žmonės gaus mažiau pajamų, mažiau mokės mokesčių, taigi ir mažiau lėšų pateks į biudžetą. Žmonės mažiau pirks, mažiau bus surenkama PVM ir akcizo mokesčių.


Padidės rizika netekti darbo gaunantiems palyginti didelius atlyginimus. Vėl bus skatinama migracija į kitas šalis. Atsigavus ekonomikai Lietuvoje vėl labai stigs darbo jėgos. Vėl kalbėsime apie galimybes atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.


 


Komentarai


 


Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius: „Esame įpratę, kad kiekvieną žingsnį reikia reglamentuoti teisės aktais: valstybės santykius su žmonėmis, tėvų su vaikais, darbuotojų su darbdaviais. O gal reikėtų keisti santykius iš esmės – darbdaviai ir darbuotojai turi tartis kaip bendraminčiai, kaip yra Vakarų šalyse. O jeigu darbuotojai sutinka, kad sunkmečiu reikia pataupyti, daugiau padirbėti? Tai ypač svarbu atėjus sunkmečiui. Štai kodėl tiek daug dėmesio darbdaviai skiria kolektyvinėms sutartims.“


Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas: „Darbo kodekso liberalizavimo projektas iš esmės nepalengvins darbuotojų padėties, o kodeksas keičiamas taip, kad mes turėtume daugiau suvaržymų arba mažiau teisių. Nors nepritariame visoms siūlomoms darbo kodekso pataisoms, tačiau dėl kai kurių pasiūlymų su darbdaviais sutariame. Pavyzdžiui, pritariame, kad reikia sudaryti kolektyvines sutartis ir susitarti dėl galimybių padidinti darbo viršvalandžius. Ypač šiuo sunkiu metu darbininkai sutinka daugiau padirbėti ir papildomai uždirbti. Apskritai, pirmiausia reikia susitarti su socialiniais partneriais ir tik tada priimti įstatymus. Deja, Vyriausybė savo nuostatas stumia buldozeriu, kietakaktiškai laikosi savo naktinės programos.“


 


Albinas Čaplikas, „Valstiečių laikraštis“


www.valstietis.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!