“Mūsų vizija: mokytojas Lietuvoje – elitinė profesija.“
Iš konservatorių rinkiminės programos (2008 m.)
Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas nuosekliai sieks, kad 2008 m. priimta Ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa netaptų projektu, kurio apkarpymas galėtų padėti sutaupyti biudžeto lėšas, o būtų vertinama kaip priemonė, kurią pilnai įgyvendinus, bus sudarytos prielaidos atkurti mokytojo profesijos prestižą, kartu dedant pamatus sėkmingai švietimo sistemos raidai.
Apie rūpestį mokytojų prestižo atkūrimu iki rinkimų kalbėjo visos Seiman ėjusios partijos, o tai leidžia tikėtis, kad naujoji Vyriausybė vykdys valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimo. Tuo labiau, kad mes matome kelius, kaip racionaliau galima panaudoti biudžeto lėšas švietimui.
LR Valstybės kontrolės Audito atskaita (2008 m. gegužės 19 d.) byloja, kad Švietimo ir mokslo ministerija neturi ilgalaikės švietimo finansavimo strategijos ir nėra apskaičiuotas realus viso mokymo proceso organizavimo poreikis, jo ilgalaikės didinimo galimybės. Taigi, pirmiausia siūlome atlikti šias korekcijas, leidžiančias sutaupyti gerokai daugiau nei reikalingi 230 mln. Lt, o ateityje – paruošus ilgalaikę švietimo finansavimo strategiją ir apskaičiavus realų viso mokymo proceso organizavimo poreikį, – planuoti švietimui biudžete numatomus finansus. Didžiausias švietimo sistemos turtas – joje besimokantys ir dirbantys žmonės, todėl prioritetas turi būti skirtas jiems.
Todėl siūlome:
1. Atidėti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimo plano nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., nes neaišku, kaip jis paveiks mokinių ugdymosi sąlygas ir mokytojų darbo kokybę. Kartu koreguojant dabar vykdomo etatinio apmokėjimo eksperimento eigą.
2. Atlikti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) įkurtų centrų ir kitų institucijų veiklos reikalingumo ir efektyvumo auditą. Panaikinti neefektyviai veikiančias ir dubliuojančias viena kitos darbą institucijas, vietoje jų sukurti realiai veikiančią metodinės – dalykinės pagalbos mokiniui ir mokytojui sistemą.
3. Krizės laikotarpiui sustabdyti mokyklų išorės audito vykdymą, nes jis realiai neatlieka planuotos ir numatytos misijos, o tik didina popierizmą mokyklose ir apkrauna mokytojus papildomais darbais.
4. Panaikinti LR Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.511 punktus, leidžiančius mokyklų vadovams iš mokinio krepšelio gauti 20 – 60 % kasmėnesinius personalinius priedus už savo tiesioginių pareigų vykdymą.
5. Atsisakyti kai kurių priedų, ypač vadovams, numatytų dabartinėje Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbo apmokėjimo tvarkoje, kurie mokami už faktiškai neatliekamus darbus.
6. Mokyklų pertvarką vykdyti, atsisakant mechaniško gerai dirbančių gimnazijų ir vidurinių mokyklų reorganizavimo. Pagrindinis mokyklų pertvarkos kriterijus turi būti gerėjanti mokinių ugdymo kokybė ir visuomenės švietimo poreikio tenkinimas.
7. Nustatyti minimalų leidžiamą mokinių skaičių klasėse, nedidinant maksimalios ribos.
8. Diegiant naujas Bendrojo ugdymo programas, iki minimumo sumažinti išlaidas brangiai apmokamiems konsultantams ir naujų vadovėlių leidybai.
9. Atlikti visų vadovėlių leidybos, vadovėlių fondų mokyklose auditą ir krizės laikotarpiu sustabdyti naujų vadovėlių leidybos finansavimą ir pirkimą.
10. Peržiūrėti ŠMM vykdomas ir planuojamas įvairias prevencines, edukacines ir pan. programas, nes daugelis jų yra mažai veiksmingos ir labiau panašios į brangiai kainuojančias viešųjų ryšių akcijas.
11. Atsisakyti tęsti mokyklos valdymo struktūros pertvarkos eksperimentą, nes, įgyvendinus šią programą, tik padidės valdymo išlaidos, mokyklose dar padidės popierizmas.
12. Atlikti ŠMM personalo funkcijų reikalingumo ir efektyvumo auditą, nes mokytojai savo tiesioginiame darbe pagalbos iš jų praktiškai nesulaukia.
13. Rekomenduoti tokį pat auditą atlikti ir savivaldybių bei apskričių švietimo padaliniuose, skyriuose.
14. Atsisakyti abejotiną naudą ugdymo procesui duodančių, bet nemažai kainuojančių, naujovių diegimą mokyklose – elektroninių dienynų, vidaus audito ir kt.
15. Efektyviau naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Atsisakyti formalios Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos rezultatų vertinimo sistemos. Analizuoti ir kritiškai įvertinti, koks realus edukacinis, socialinis ar ekonominis rezultatas gautas, naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, skirtą švietimui.
16. Atsisakyti kiekvienam mokytojui privalomų pirmosios pagalbos mokymo ir panašių kursų organizavimo, kas daugeliu atveju tėra elementarus pinigų plovimas.
AŠDPS Koordinavimo taryba