Pedagogai trupiniais nepasisotins

Renka parašus


 


Dar pavasarį dėl didesnio darbo užmokesčio streikavusių Žemaitijos pedagogų patirtį perima Aukštaitijos mokytojai. Švietimo darbuotojai pasiryžę nesitaikstyti su naujosios valdžios antikriziniame plane numatytu mažesniu, nei žadėjo kairiųjų Vyriausybė, atlyginimų kėlimu.


„Naujoji valdžia šiurkščiai pažeidžia visus įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimo kėlimo ir apgaudinėja mokytojus!“ – skelbiama Aukštaitijos mokyklose platinamoje peticijoje.


Pedagogų nepasitenkinimą kelia, kad nuo sausio jiems atlyginimus numatoma kelti ne žadėtais 10 proc. o esą tik 7 ar 8 proc.


Nuo rugsėjo kairiųjų Vyriausybės planuotas dar vienas 10 proc. darbo užmokesčio kėlimas peticijoje įvardijamas kaip kompensacija dėl prarandamų pinigų įvedant etatinį apmokėjimą.


Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo netenkina, kad 4 proc. sumažinus gyventojų pajamų mokestį mokytojai kas mėnesį praras apie 100 litų, netaikant neapmokestinamų pajamų dydžio, pedagogų atlyginimas vidutiniškai sumažėtų dar apie 70 proc. Profesines sąjungas piktina ir Vyriausybės sprendimas nubraukti vaiko pinigus: dvi atžalas auginanti mokytojų šeima dėl to kas mėnesį netektų 104 litų.


Parašų rinkimo akciją organizuojantis susivienijimas skelbia, kad šiuo metu reikalavimą naujai Vyriausybei laikytis savo pirmtakų pažadų pasirašė 4027 Aukštaitijos mokyklų pedagogai.


„Jei iki akcijos pabaigos – gruodžio 11-osios – pasirašys 7000 mokytojų, bus geras rezultatas – įrodymas, kad pedagogai nesutinka su naujosios Vyriausybės planais“, – teigė Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo atstovas viešiesiems ryšiams Romas Turonis.


Susivienijimas vienija apie 5000 pedagogų. Visoje Lietuvoje suskaičiuojama apie 45 tūkst. mokytojų.


 


Kaltina cinizmu


 


R.Turonio teigimu, drastiškoms priemonėms pedagogai ryžosi po lapkritį vykusio būsimosios Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitikimo.


„Pajutome, kad valdžia nenori su mumis tartis. Pedagogai nusivylę politikų skleidžiama demagogija, kad visi privalo susiveržti diržus, kai jie sau atlyginimus pasididina“, – teigė atstovas viešiesiems ryšiams.


Pasak R.Turonio, susivienijimas mato ne vieną būdą, kaip sutaupyti lėšų nemažinant žadėto darbo užmokesčio fondo.


„Prie Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigti įvairūs centrai, kurie ne tik nepadeda mokytojui, bet dargi jį apkrauna popierizmu. Abejotinas ir kai kurių švietimo programų, tokių, kaip prieš brandos egzaminus skelbtos „Nesiparink“, efektyvumas“, – vardijo R.Turonis.


Anot jo, pedagogai kategoriškai nereikalauja, kad po rinkimų atėjusi valdžia betarpiškai vykdytų savo pirmtakės planus nuo sausio mokytojams atlyginimus pakelti 10 proc. ir dar tiek pat – nuo rugsėjo.


„Mes pasirengę eiti į kompromisą, jei finansinė krizė įsismarkaus ir valstybės biudžete atsiras skylių, jei politikai sau apkarpys algas, tuomet nuo rugsėjo galėtų mokytojams didinti mažiau nei 10 proc. Priešingu atveju tai būtų ciniška“, – teigė R.Turonis.


Šiuo metu studijas ką tik baigęs pedagogas, per savaitę turintis 18 val. darbo krūvį, atskaičius mokesčius, uždirba 1000–1200 litų. Tokiu pat krūviu dirbantis vyriausiasis mokytojas „į rankas“ gauna apie 2000 litų. Pasak R.Turonio, vyriausiojo mokytojo kvalifikaciją turi apie 55 proc. šalies pedagogų.


Plačiau skaitykite gruodžio 10 d. „Sekundėje“.


G.Lukoševičiaus nuotr. Pedagogai dėl didesnių atlyginimų pasiryžę kovoti drastiškomis priemonėmis.


 


Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, „Sekundė“