Profesinių pensijų kaupimo įstatymas įteisins galimybę suteikti darbuotojams papildomas socialines garantijas

Pagrindinis įstatymo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos Profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros direktyvą.


Profesinių pensijų kaupimo įstatymas reglamentuos profesinių pensijų kaupimo, plačiai paplitusio senosiose ES valstybėse, organizavimą ir priežiūrą Lietuvoje.


Profesinių pensijų kaupimui bus taikomos tokios pačios mokesčių lengvatos kaip ir pensijų kaupimui trečiosios pakopos pensijų fonduose.


“Jei darbdaviai norės steigti šio įstatymo numatytas papildomų pensijų schemas savo darbuotojams, manome, kad tai padės ugdyti ir stiprinti darbuotojų lojalumą įmonei. Papildomos socialinės garantijos darbuotojams padės išlaikyti darbuotojus Lietuvoje, įmonėse, kuriose jie dirba. Šio įstatymo dėka taip pat stiprės ir socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų”, – sako įstatymo rengėjai.


Į Profesinių pensijų kaupimo įstatymą taip pat perkeltos ir kitų ES direktyvų nuostatos, numatančios profesinių pensijų kaupime dalyvausiančių asmenų, keičiant darbdavį kitoje ES šalyje, teisių apsaugą, taip pat priemones dėl vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimo ar darbuotojų pensinių teisių apsaugos darbdaviui tapus nemokiam.


Profesinių pensijų kaupimo įstatyme numatytos dvi profesinių pensijų kaupimo organizavimo formos: pensijų kaupimas profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijose bei gyvybės draudimo įmonėse. Pensijų asociaciją galės kurti darbdavys ar jų grupė, susitarę su darbuotojų kolektyvu, ar savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimai.


Pensijų asociacijoje turės būti bent vienas pensijų fondas, kuris savo veikimu panašus į trečiosios pakopos (papildomo savanoriško pensijų kaupimo) pensijų fondo tipą. Tačiau skirtingai nuo trečiosios pakopos pensijų fondo, profesinio pensijų fondo valdyme turės galimybę dalyvauti patys dalyviai: jie galės savarankiškai apibrėžti dalyvavimo pensijų fonde sąlygas, pasirinkti norimą turto valdytoją ir saugotoją, nustatyti investavimo strategiją, galimas pensijų išmokas.


Įstatyme numatyta, kad gyvybės draudimo įmonėms, pasirinkusioms profesinių pensijų kaupimą kaip papildomą veiklos rūšį, bus nustatyti papildomi reikalavimai: turtas ir įsipareigojimai, susiję su profesinių pensijų kaupimu, turi būti atskirti ir administruojami atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos. Taipogi nustatyta imperatyvi nuostata, kad gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias kaupiamos profesinės pensijos gali būti sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos tik atsižvelgus į susitarimą, sudarytą tarp darbuotojų kolektyvo ir darbdavio.


Kad pensijų fondų veikla būtų profesionali, nustatoma, kad visos pensijų asociacijų kaupiamos lėšos būtų privalomai perduodamos valdyti ir investuoti licenciją turinčioms įmonėms (valdymo įmonėms, finansų maklerių įmonėms, gyvybės draudimo bendrovėms). Tuomet kaupiamų lėšų valdytojų priežiūrą vykdys Vertybinių popierių komisija ar Draudimo priežiūros komisija.


Laikantis minėtos direktyvos rekomendacijos, kad pagrindinis iš profesinių pensijų fondų mokamų išmokų tikslas turi būti mokėjimai sulaukus pensinio amžiaus, įstatyme numatyta, kad profesinių pensijų kaupimas turi būti vykdomas iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų fondo taisyklėse (ne mažiau kaip 55 metai) arba iki dalyvis Neįglumo ir darbingumo nustatymo tarnybos būtų pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.


Profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros direktyva nustato, kaip ES šalių pensijų kaupimo institucijos gali vykdyti veiklą kitose ES šalyse. Taikia galimybė ypač aktuali įmonėms, turinčioms padalinius visoje Europoje ir siekiančioms savo profesinius pensijų fondus valdyti iš vieno operatoriaus vienoje šalyje. Profesinių pensijų kaupimo įstatyme numatyta, kad tokiu atveju turi būti taikomos tos valstybės, kurioje veikia įmokas mokantis asmuo, socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatos (pvz. dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, pensijų fondų taisyklių, senatvės pensinio amžiaus ir pan.).

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!