Laikas taisyti klaidas
Šiandien esame Lietuvoje priėję lūžio tašką, kai darbo rinkos svarstyklės pakrypo į kitą pusę. Nedarbas Lietuvoje pasiekė apie 4 proc. Tuo pačiu pasibaigė ir laikotarpis, kai stengtasi bet kokiu būdu išsaugoti bet kokią darbo vietą. Per praėjusį laikotarpį mūsų nariai vis dažniau ir dažniau jau drįso kelti darbo apmokėjimo, darbo laiko režimų,teisių darbe,saugių ir sveikų darbo sąlygų klausimą.
Apgailestaujant reikia pasakyti, kad mūsų tautiečiai, priversti emigruoti ir ieškoti kitose šalyse deramo darbo užmokesčio, netiesiogiai padėjo ir mums pakeldami darbo kainą rinkoje. Darbdaviai dabar yra priversti taisyti savo godumo klaidas padarytas per šešiolika Nepriklausomybės metų ir visu balsu šaukti apie kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
Mūsų profesinė sąjunga bandė eiti priekyje daugelio šitų procesų, ne visada buvome suprasti, ne visada, galbūt įvertinti, tačiau žinodami, kad kova už savo įsitikinimus, už tiesą visada buvo sunki, ėjome nesidairydami atgal. Tai rodo į profsąjungą įstoję nauji nariai, sudarytos naudingesnės darbuotojui kolektyvinės sutartys, pradėta struktūrų, nario mokesčio reforma. Turime siekti europietiškos profsąjungos modelio ir darbo metodų.
LR Konstitucijos 50 str. profesinėms sąjungoms suteikia teises ir pareigas ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos metinės konferencijos delegatų pozicija-visos Lietuvoje veikiančios profesinės sąjungos yra atsakingos prieš visuomenę. Todėl siekiant organizaciją padaryti veiksminga ir maksimaliai tarnaujančią savo nariams, būtina nedelsiant pradėti diskusiją dėl esminių profesinių sąjungų struktūrų ir surinkto nario mokesčio paskirstymo reformos.
Pertvarka prasideda nuo diskusijos
Per ilgai užsitęsė padėtis, kai nevyksta atvira diskusija apie būtinybę pertvarkyti profesinių sąjungų struktūras, priartėti prie pasaulyje pasitvirtinusio modelio, nustoti gyventi vakarykšte diena ir profsąjungų struktūras tebesieti su ūkine organizacijos struktūra. Nei Europoje, nei pasaulyje niekas nesupranta, kam eilinės įmonės profsąjungai reikalingos juridinio asmens teisės, kam reikalinga ten vesti visą finansų apskaitą. Politikai savo laiku taip specialiai bandė apsunkinti profsąjungų kūrimąsi ir stiprėjimą. Tačiau Lietuvos respublikos profesinių sąjungų įstatymas iš tiesų leidžia įvairiai organizuoti profesinių sąjungų struktūrą ir mūsų profesinė sąjunga buvo pirmoji 2004 m. vykusiame IV suvažiavime pradėjusi esminę tiek struktūrų, tiek nario mokesčio paskirstymo reformą. Šiandien jau 50 proc. mūsų įmonių organizacijų apsisprendė atsisakyti juridinio asmens teisių ir darbuotojai tampa tiesiogiai Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos nariu. Naujai stojantys į profesinę sąjungą iš karto tampa visos šalyje veikiančios profesinės sąjungos nariu. Tampa nebesvarbu ar šiandien jis dirba alaus ar rytoj pieno perdirbimo įmonėje ar kažkokiam kitame restorane ar viešbutyje, jis lieka mūsų profsąjungos nariu ir gali gauti pagalbą esant jo teisių pažeidimui darbe. Išnagrinėję Belgijos, Austrijos, Prancūzijos profsąjungų patirtį, pradedame kurti šiuolaikišką savo narių duomenų bazę, kad informaciją apie mūsų veiklą gautų kiekvienas mūsų narys.
Reikalingi realūs regioniniai junginiai
Konferencijoje atėjo laikas visoms Lietuvoje veikiančioms profsąjungoms kalbėtis apie regioninių profsąjungų atstovybių kūrimo modelį, funkcijas, galimą finansavimą. Manome, kad darbuotojas, profsąjungos narys, turi turėti galimybę gauti konsultacijas, reikiamą pagalbą kuo arčiau savo gyvenamos vietos. Ten įdarbinti žmonės galėtų daugiau dirbti ir su vietine žiniasklaida, su vietos savivaldybe, regioninėse komisijose prie darbo biržos, darbo inspekcijos, Sodros skyriaus, galėtų geriau ginti darbuotojų interesus tam tikram regione, nes padėtis yra labai skirtinga. Šitam darbui profesinės sąjungos turi surasti savų lėšų. Regionuose pagaliau turi pradėti dirbti nepriklausomi, kvalifikuoti, politiškai neangažuoti žmonės su atitinkamu darbo užmokesčiu ir savo karjeros perspektyva.
Ginkime savo orumą ir teises
Šiandieninis buvimo profsąjungose tikslas – didesnis ir orumą darbuotojui ir jo šeimai užtikrinantis darbo užmokestis. Tam reikia turėti ne prastesnius kaip turi darbdaviai ar Vyriausybė specialistus (ekonomistus, teisininkus, derybininkus). Todėl konferencijos dalyviai paragino laipsniškai visą nario mokestį pradėti koncentruoti šakinėse profesinėse sąjungose (taip yra šalyse su senomis demokratinėmis tradicijomis). Tik sukoncentravus lėšas galime pradėti galvoti apie deramą darbuotojų atstovavimą, jų teisių gynybą per kolektyvines sutartis, naujų įstatymų rengimą, profsąjunginį lobizmą, regionines struktūras ir kt. Mes šitą procesą pradėjome dar 2000 m. Profesinės sąjungos pagaliau turi pamiršti laikus, kai buvo dovanėlių, vakarėlių organizatoriais.
Gražina Gruzdienė
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė
www.maistprofsajunga.lt