Pasak Ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Sauliaus Džiauto, jau penkerius metus nekinta nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento biudžetas, nei ugniagesių gelbėtojų algos. Nors nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms buvo pavesta septynios papildomos funkcijos – nuo gelbėjimo darbų autoįvykiuose iki katastrofų ir stichinių nelaimių likvidavimo.

Anot jo, eilinio ugniagesio gelbėtojo gaunamos pajamos tesiekia vos 800 litų per mėnesį.

Pasak S.Džiauto, jeigu Švėkšnoje būtų normali ugniagesių gelbėtojų komanda, tokia tragedija ten nebūtų įvykusi. Ką galėjo padaryti pirmas į įvykio vietą atvykęs vienintelis savivaldybės gaisrinės ugniagesys, kai didesnių miestų komandų ekipažuose turi būti po penki žmones.

„Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos profsąjungos atstovai skundžiasi, kad tarnybą paliko aštuoni ugniagesiai, o atėjo tik vienas, todėl jeigu bet kurioje pamainoje įvyktų nelaimė šiluminėje elektrinėje – pasekmės gali būti katastrofiškos“, – sako Ugniagesių gelbėtojų profsąjungų susivienijimo pirmininkas.

Vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkės Laimutės Narkienės teigimu, tokia padėtis yra visoje vidaus reikalų sistemoje sistemoje. Trūksta ne tik ugniagesių gelbėtojų, bet ir policijos pareigūnų. Tad jeigu padėtis nesikeis, ne tik patiems teks gaisrus gesinti, bet ir nuo vagių bei kitų užpuolikų gintis.